Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos išlaikymas ypač pabrangtų siuntinių bendrovėms, iki šiol mokėjusioms palyginus nedideles sumas.
Iniciatyva telekomunikacijų, pašto ir pasiuntinių bei kai kurių kitų sektorių įmonėms įvesti nuo pajamų apskaičiuojamą mokestį, kuris būtų skirtas naujai kuriamai Infrastruktūrų reguliavimo tarnybai išlaikyti, vėl skinasi kelią. Vieni kritikuoja tokį mokestį, kiti priešingai – džiaugiasi, kad mokesčių naštą išsidalins daugiau mokėtojų, todėl rinkos priežiūra jiems pigs, rašo „Verslo žinios“.
Neseniai Vyriausybei pateiktas Energetikos ministerijos parengtas Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos (IRT) įstatymo projektas. Skelbta, kad ši tarnyba bus sukurta sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Valstybinę energetikos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą. IRT prižiūrėtų ir reguliuotų kelių sektorių įmones – energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo, pašto ir pasiuntinių, elektroninių (mobiliojo, fiksuotojo ryšio, interneto) ryšių.
Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai šį mokestį smarkiai kritikuoja. Palaiminus naują įstatymą, šio sektoriaus įmonėms, kurių Lietuvoje yra 71, už priežiūrą tektų mokėti brangiau nei iki šiol. Mindaugas Pivoriūnas, skubių siuntų bendrovės „DHL Lietuva“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad jo įmonei mokesčiai už reguliavimą pakiltų daugiau kaip 10 kartų.
Jo teigimu, naujasis įstatymas prasilenkia su 3-iąja Europos pašto direktyva, kurią Lietuva turi ratifikuoti iki 2013 metų. „Pagal ją, tokį reguliavimo mokestį iš skubių siuntų bendrovių imti draudžiama. Kas nutiks reguliavimo mokesčiui, kai šią direktyvą turėsime perkelti į mūsų teisės aktus?“ – „Verslo žinioms“ teigė M. Pivoriūnas.
Andrius Baranauskas, UAB „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas, sako, kad „Tele2“ įstatymui pritaria. „Tele2“ skaičiuoja, kad priėmus naująjį įstatymą reguliuotojui ji turės mokėti tiek pat, kaip iki šiol, arba mažiau.
„Naujas įstatymas ištaisys dabartinę ydingą praktiką, kai už pašto, pasiuntinių ir fiksuotojo ryšio rinkos reguliavimą sumoka mobiliojo ryšio bendrovės, paprasčiau kalbant, – mobiliojo ryšio paslaugų vartotojai“, – teigė A. Baranauskas. Pasak jo, tai, kad dabar Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) išlaiko iš esmės vien tik mobiliojo ryšio bendrovės. Judriojo ryšio bendrovių įmokos sudaro 92,6 proc. RRT 2010 metų biudžeto, o pašto ir pasiuntinių rinkos bendrovės sumoka vos 0,65 proc. RRT biudžeto – tai yra vos 71.000 Lt.
Numatoma, kad naujoji tarnyba būtų finansuojama iš įmokų, kurias mokėtų jos reguliuojamos įmonės. Pašto ir pasiuntinių bei telekomunikacijų įmonėms kasmet tektų mokėti įmokas, sudarančias 0,2 proc. nuo metinių pajamų, energetikos bendrovėms tektų atiduoti 0,3 proc. savo pajamų.
