Lietuvos savivaldybėms besididžiuojant ryšiais su užsienio miestais partneriais, norinčiųjų draugauti gretos pradeda tirpti. Danijos miestai nusprendė nebešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų savivaldybių delegacijų kelionėms į Lietuvą.
Nutraukia miestų draugystę
Panevėžio savivaldybė nustebo sulaukusi iš Danijos miesto Koldingo mero raštą, kad sustabdo 2000-aisiais pasirašytą partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį. Tokius pačius pranešimus iš savo partnerių gavo ne vien Panevėžys.
Danijos Fredericijos miestas Šiaulių savivaldybę dar pernai informavo, kad patvirtintame 2013–2016 m. biudžete nenumatyta lėšų miestų draugystei. Vadinasi, Fredericija neplanuoja savo politikų ir valdininkų siųsti paviešėti į Šiaulius ir nepasiruošusi priimti jų savivaldybės darbuotojų delegacijų.
Klaipėdai apie sustabdytą partnerystės sutartį pranešė jos Danijos miestas partneris Kiogė.
Nusprendė taupyti
Draugystę su Lietuvos savivaldybėmis nutraukę danai visoms mandagiai paaiškino esantys atviri verslo, švietimo, kultūros ir kitų sričių bendriems projektams.
Panevėžio savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Vilma Kučytė pripažįsta per 22-ejus darbo metus tarptautinio bendradarbiavimo srityje pirmą kartą susidūrusi su situacija, kai užsienio partneriai mandagiai atsisako draugauti.
Vedėjos nuomone, stabdyti partnerystę su Lietuvos miestais – ne atskirų Danijos savivaldybių, o valstybės politika.
„Teigti, kad nebeturim vieno miesto partnerio, gal būtų per drąsu. Danijoje vyko savivaldybių stambinimas. Kelioms sujungtoms teko po labai daug užsienio partnerių. Kita priežastis – noras taupyti dėl ekonominės krizės. Danai grįžo prie senos savo tradicijos ir apsiribojo ryšiais su Skandinavijos šalių miestais“, – „Sekundei teigė V. Kučytė.
Danija, Suomija ir Švedija turi labiausiai finansiškai nepriklausomą savivaldą Europoje. Be to, šiose šalyse pasitikėjimas savivalda yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje.
Danijos regionai ir sustambintos savivaldybės atsakingos ir už didesniąją dalį visos valstybės išlaidų. 2009 m. tos šalies regionai ir savivaldybės išleido net 64 proc. visų valstybės viešųjų išlaidų. Lietuvoje tais metais savivaldybių išlaidos buvo 26 proc. visų viešųjų išlaidų, tenkančių valstybei.
Važinėja švęsti
Panevėžio savivaldybė ryšiams su užsienio partneriais palaikyti per metus skiria 15–18 tūkst. Lt. Papildomai biudžetui kainuoja Savivaldybės administracijos darbuotojų ir Tarybos narių komandiruotės.
Koldingui sustabdžius partnerystės sutartį, Panevėžiui liko devyni giminiški miestai užsienyje.
Šiais metais Savivaldybės oficialios delegacijos viešėjo šešiuose užsienio miestuose partneriuose. Gegužę Aukštaitijos sostinės valdininkai Guse lankėsi abiejų miestų partnerystės 20-mečio renginiuose, domėjosi socialinių paslaugų teikimu Olandijoje seniems žmonėms.
Dar gegužę Panevėžio savivaldybės atstovai važiavo švęsti Gabrovo (Bulgarija) gimtadienio. Svetur panevėžiečiai šventė ir birželį – Savivaldybės oficiali delegacija viešėjo Daugpilio gimtadienio šventėje. Liepą panevėžiečiai vyko švęsti Kaliningrado gimtadienio, rugpjūtį Lenkijos Liublino mieste dalyvavo Jogailos mugės renginiuose, o rugsėjį – Liuneno (Vokietija) dienose.
Miestų partnerių delegacijas Panevėžio savivaldybė šįmet kvietėsi penkiskart: svečiai iš Liuneno balandį buvo atvažiavę į Aukštaitijos sostinėje vykusį Tarptautinį kino filmų festivalį ir jam pateikė du filmus, o Panevėžio gimtadienio švęsti atvyko delegacijos iš Guso, Liublino, Daugpilio ir Gabrovo.
„Įvardyti, kiek konkrečios naudos duoda miestų bendradarbiavimas, sunku. Partnerystės sutartis yra simbolinis aktas, reiškiantis miestų solidarumą. Su kiekvienu partneriu ryšiai plėtojami skirtingai. Tarkim, su Gusu daugiau bendraujama socialinėje, kultūros srityse, labai daug projektų turėjome su Kalmaru. Ryšiai su partneriais tiek išsiplečia, kad draugauja net šeimos“, – teigė V. Kučytė.
Anot jos, Panevėžio santykiai su pasitraukusiu Koldingu buvo kiek kuklesni.
Nors savivaldybių delegacijos vienos pas kitas važinėja dažniausiai pakviestos į šventinius renginius, panevėžiečiai abejoja, ar jų sąskaita verta taupyti biudžeto lėšas.
„Prie visų šešių įvažiavimų į Guso miestą kabo lentelės su išvardytais miestais partneriais. Taip visi sužino apie Panevėžį. Mums tai reklama“, – tvirtino Užsienio ryšių skyriaus vedėja.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
