Šią savaitę kai kuriose Lietuvos vietose paskelbtas oro atakos pavojus atskleidė taisytinas ugdymo įstaigų spragas, tačiau situacijos absoliutinti nereikėtų, sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. Anot socialdemokratės, buvo ir tokių švietimo įstaigų, kurios sureagavo tinkamai.
„Buvo įvairių atvejų, kai buvo įnešta chaoso, buvo pasielgta ne visai taip, kaip reikėtų. Tačiau situacijos suabsoliutinti tikrai negalima. Yra daug gerų pavyzdžių, kai mokyklose be panikos, ramiai vaikai buvo nuvesti į priedangas, saugias vietas ir tėvai gavo žinutes, kad jų vaikai yra saugūs. Aš manau, kad dalis įstaigų yra gerai pasirengusios, daliai įstaigų reikėtų pasitempti“, – Eltai teigė J. Šukevičienė.
„Iš to, ką mes matėme, tėvų informavimas galėtų veikti geriau. Turi būti didesnė koordinacija su tėvais, bet vėlgi – kiekviena įstaiga padarys savas išvadas“, – akcentavo ji.
Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovės, mokyklose bei darželiuose turi būti peržiūrėtas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, reguliariai rengiamos pratybos.
„Labai skatinčiau visas savivaldybes, ugdymo įstaigas ne tik pasidaryti stalo pratybas (…), bet ir evakuacines simuliacijas. Kai kurie miestai jau dabar tą aktyviai daro ir ruošiasi. Taip pat įstaigoms yra proga peržiūrėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, peržiūrėjus jį – pakoreguoti“, – teigė socialdemokratė.
J. Šukevičienės teigimu, mokyklų pasirengimas galimų grėsmių atvejams bus aptartas ir Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.
Dalis švietimo įstaigų nesilaikė nurodymų
Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį oro pavojus buvo paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus. Tuo metu trečiadienį oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje.
Raudonas oro pavojus reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris – tai gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gyventojai turi skubėti į artimiausią priedangą arba slėptis saugioje patalpoje, pasirūpinti artimaisiais.
Tačiau dalis švietimo įstaigų susidūrė su keblumais bei nesilaikė nurodymų – nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nevedė vaikų į priedangas ar kitas saugias vietas. Be to, kai kurių ugdymo įstaigų darbuotojai prašė tėvų atvykti pasiimti vaikų, kiti tėvai to ėmėsi savarankiškai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė apgailestavo, kad ne visos švietimo įstaigos oro atakos pavojaus metu sureagavo taip, kaip turėjo.
Ministrė paragino savivaldybes peržiūrėti veiksmų, kurių reikėtų imtis panašiose situacijose, algoritmus bei su jais bus supažindinti visą švietimo bendruomenę.
ŠMSM priminė rekomendacijas
Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytas procedūras. Tuo metu sprendimai dėl mokinių saugumo turi būti priimami įstaigos viduje, užtikrinant aiškią komunikaciją su darbuotojais ir mokinių tėvais.
„Gavus pranešimą apie oro pavojų, ugdymo įstaigos turi mokinius nedelsiant nukreipti į priedangas ar kitas saugias vietas, nustatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Mokiniai, darbuotojai ir kiti ugdymo įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangose ar kitose saugiose vietose iki pranešimo apie pavojaus pabaigą“, – išplatintame pranešime nurodė ministerija.
„Ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol negautas pranešimas apie pavojaus pabaigą“, – pabrėžia ŠMSM.
Ministerija ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir atnaujinti ekstremaliųjų situacijų planus, ypač veiksmus oro pavojaus atveju, užtikrinti darbuotojų supažindinimą su procedūromis bei organizuoti civilinės saugos mokymus ir pratybas.
Savivaldybės įpareigotos koordinuoti mokyklų pasirengimą, užtikrinti galiojančius planus, saugias vietas ir savalaikę informaciją krizės metu.
