Dalytis daiktais ir paslaugomis siūlančios interneto svetainės keičia ekonomikos dėsnius ir verčia sunerimti tradicinį verslą bei jo darbuotojus
Prieš penketą metų įkurtos amerikiečių bendrovės „Airbnb“ tikslas buvo padėti žmonėms trumpam išnuomoti savo būstą. Šios interneto paslaugos kūrėjams idėja kilo, kai jie nusprendė pasilengvinti būsto nuomos naštą ir vieną kambarį pasiūlė į miestą atvykstantiems turistams. Per kelerius metus ši paslauga sulaukė didelio susidomėjimo, pritraukė milijoninių investicijų ir pradėjo plisti visame pasaulyje. Šiandien daugiau kaip 500 tūkst. žmonių 192 šalyse siūlo trumpam išnuomoti savo būstą per „Airbnb“. Tai – viešbučių alternatyva.
Kita panašiu metu įkurta bendrovė „Uber“ pasiūlė vietoj tradicinių taksi naudotis asmenų, turinčių automobilius ir sutinkančių tam tikrą laiką padirbėti vairuotojais, paslaugomis. Iš tokio sandorio išlošia visi: tiek klientai, kurie gali rinktis pigesnį ir patogesnį būdą keliauti, tiek transporto priemonės savininkas, turintis laiko užsiimti papildoma veikla ir užsidirbti šiek tiek pinigų.
Panašiu trumpalaikės nuomos principu grįstą interneto projektą praėjusiais metais pristatė lietuviai. Jie įkūrė svetainę dalinuosi.lt ir pasiūlė į ją kelti įvairios įrangos ir daiktų, kuriuos už tam tikrą mokestį būtų galima pasiskolinti, skelbimus. Projekto autoriai neslepia, kad idėja kilo išgirdus apie užsienyje prigijusias dalijimosi automobiliais paslaugas, tik lietuviai šį principą pritaikė ir smulkesniems daiktams. Juk tokius dalykus kaip elektrinis grąžtas ar benzininis pjūklas žmonėms geriau išsinuomoti, o ne pirkti.
Interneto technologijos sujungia daug asmenų ir padeda greitai rasti siūlančius reikiamas paslaugas. Be to, tinkamai išplėtotose interneto platformose, kuriose svarbūs vartotojų įvertinimai ir atsiliepimai, panaikinama didžioji dalis rizikos. Turto savininkams visiškai pasitikėti tokiu veiklos modeliu leidžia šimtaprocentinis draudimas, kurį taiko minėtasis „Airbnb“, ar pinigų grąžinimo garantija, įprasta e. komercijos platformose.
Plačiau pradėtas taikyti principas ne pirkti ir turėti, o tik išsinuomoti, gali paveikti ekonomikos raidą. Pirmiausia, tai keičia turto sampratą ir leidžia norimus įsigyti daiktus įvertinti racionaliau, pavyzdžiui, apskaičiuoti jų kainos ir naudos santykį. Nuomotis kai kuriuos įrankius yra neabejotinai pigiau. Bet iš to išlošia ne visi.
Pasak banko „Swedbank“ vyriausiosios ekonomistės Annos Felländer, interneto technologijų paskatinta dalijimosi ekonomika leidžia išvengti tarpininkų. Jei naudojatės „Airbnb“, jums nebereikia ieškoti nakvynės viešbutyje; „Uber“ jums padeda vietoj tradicinio taksisto surasti vairuotoją savanorį; išsinuomoję smūginį grąžtą per dalinuosi.lt, greičiausiai sumažinate „Senukų“ pardavimą.
Skaitmeninėmis technologijomis ir dalijimusi paremti ekonominiai procesai, A. Felländer nuomone, ateityje gali apkarpyti įvairių tradicinių paslaugų sektorių pajamas ir sumažinti darbo vietų skaičių juose, dėl to gali būti surenkama mažiau mokesčių į biudžetą. Nenuostabu, kad „Airbnb“ ir „Uber“ ne visur sutinkamos draugiškai. Kvebeko provincijos valdžia Kanadoje uždraudė specialaus leidimo neturintiems gyventojams išnuomoti savo būstą. Londono taksistai neseniai grasino blokuoti eismą, jeigu jame būtų leista važinėti „Uber“ vairuotojams.
Tokio tipo paslaugos populiarės. Dėl to tradicinis verslas susidurs su iššūkiais ir privalės ieškoti naujų veiklos metodų. Kokią taktiką taikyti viešbučių tinklui, bandančiam konkuruoti ne su lygiaverčiu varžovu, o su daugybe pavienių nuomotojų? Kiek investuoti į prekės ženklo rinkodarą, kai pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra kitų žmonių atsiliepimai?
Kita vertus, sakyti, kad dalijimosi ekonomika sugriaus tradicinės ekonomikos sistemą, per drąsu. Reikėtų prisiminti e. komerciją – ji neprivertė išnykti didelių prekybos centrų ar mažesnių parduotuvių, tik paskatino savininkus pagalvoti apie didesnę produktų įvairovę ir pranašumus, kurių negali pasiūlyti internetas.
