Nebeturėdama kur priglausti iš netvarkingų šeimų paimtų vaikų, Panevėžio savivaldybė dairosi jiems pirkti arba išnuomoti būstų. Tam numatoma iš sutaupytų socialinių pašalpų skirti bent 70–90 tūkst. Eur.
Panevėžio savivaldybė dar šiais metais ketina pirkti ar išnuomoti būstą bent 5–6 globotiniams.
Tokį modelį Aukštaitijos sostinėje neseniai pritaikė valstybiniai A. Bandzos vaikų globos namai, 12-a savo auklėtinių apgyvendinę išnuomotuose būstuose – daugiabučio bute ir individualiame name.
Vis dėlto socialinę sritį kuruojantis Panevėžio vicemeras pripažįsta, kad Savivaldybė šią idėją ėmėsi svarstyti tik iš bėdos – jei tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija leistų, ji kur kas mieliau tėvų neprižiūrimus panevėžiečius įkurdintų sovietinėse masinėse globos įstaigose.
Vicemeras apklausė vaikus
Vicemero Petro Luomano teigimu, Savivaldybė būstą vaikams ketina parūpinti dar šiais metais. Naujuose namuose ketinama apgyvendinti bent 5–6 vaikus.
Vicemeras neabejoja, kad surasti nuomojamą butą ar namą Panevėžyje nebūtų sudėtinga.
„Lauksime pasiūlymų dėl būstų. Išnuomoti būtų lengviau, įvertinus, kad nemažai panevėžiečių emigravę į užsienį. Bet nuoma turi dvi puses. Būsto savininkas vieną dieną gali apsispręsti nutraukti sutartį. Įsigijus butą tos grėsmės nekiltų. Įsigyti ar nuomoti, turės nuspręsti Taryba“, – „Sekundei“ teigė P. Luomanas.
Vis dėlto valdžios atstovas neslepia, jog tokią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skatinamą idėją vertina atsargiai.
„Ministerijos pozicija sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių, pereiti prie globos šeimynose ar bendruomenėse. Ministrė kalba apie tai, kad reikia tam rengti visuomenę, o vis dėlto ar ji tam jau parengta? Jei mes dirbtinai vaikus iškelsime į butus, ar tikrai bus gerai?“ – skeptiškas P. Luomanas.
Vicemeras motyvuoja, neva dar nežinia, ar butuose apgyvendinti vaikai tuo bus patenkinti. Esą pasikalbėjęs su globos namų auklėtiniais jis susidarė nuomonę, jog vaikams patinka gyventi kolektyve.
Buto reikia, pinigų nėra
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėja mažinti vaikų, gyvenančių masiniuose globos namuose, neišvengiamai pareikalaus iš Savivaldybės papildomų išlaidų. Skaičiuojama, jog vien būstui įsigyti reikėtų 70–80 tūkst. Eur. Dar, pasak P. Luomano, parūpinus vaikams būstą, tektų įsteigti ir bent 4–6 socialinių darbuotojų etatus tam, kad vaikai nebūtų namuose palikti vieni.
Nors miesto valdžia, spiriama bėdos, ketina vėliausiai šių metų paskutinį ketvirtį parūpinti butą globotiniams, miesto biudžete tokiam projektui lėšų nėra numatyta. Vicemeras mano, jog pinigų pavyks sutaupyti socialinių pašalpų ir kompensacijų sąskaita.
Pernai Panevėžio savivaldybė socialinėms pašalpoms buvo skyrusi 4 mln. Eur, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijoms – 1,5 mln. Eur. Iš šių pinigų miestas sutaupė beveik 1,4 mln. Eur. Šių metų biudžete socialinėms pašalpoms numatyta jau beveik perpus mažiau lėšų – 2,7 mln. Eur, o kompensacijoms – apie 1 mln. Eur.
P. Luomanas abejoja, ar racionalu leisti Savivaldybės lėšas būstui beglobiams vaikams, jei čia pat Panevėžyje veikia renovuoti valstybiniai globos namai.
„A. Bandzos globos namuose yra gera materialinė bazė, specialistai, į įstaigą įdėtos didelės investicijos. Ministerijos prašėme dar gruodį siuntimų į tuos namus, bet neduoda, nors vietų ten būtų“, – valdžios atstovą piktina valstybės atsukta nugara beglobiams panevėžiečiams.
Savivaldybei būtų patraukliausia, jei vaikų globą į savo rankas perimtų šeimynos. Tačiau Panevėžyje nėra ne tik nė vienų šeimyninių globos namų, bet ir norinčiųjų juos steigti. Panevėžiečių tapti giminystės ryšiais nesusaistytų vaikų globėjais nesuviliojo nė Savivaldybės už tai siūlomi pinigai.
Dar 2013-aisiais miesto valdžia nusprendė iš savo biudžeto už paimtą globoti vaiką globėjus paremti 152 Eur, tai yra tiek pat, kiek moka valstybė. Tuomet miesto valdininkai svarstė, kad tokia galimybė galėtų sudominti darbo netekusius arba pensinio amžiaus sulaukusius pedagogus.
Tačiau dabar akivaizdu, kad finansinis paskatinimas laukto rezultato nedavė. Pernai ne giminaičiai globoti paėmė tik šešis vaikus.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Audronės Grainienės teigimu, maždaug tiek pat vaikų globėjai priglaudė ir ankstesniais metais.
Migdo ir žaidimų kambariuose
Panevėžio vaikų teisių specialistai jau trečius metus skambina pavojaus varpais: neprižiūrimiems vaikams, vyresniems nei 4-erių metų, užtrenktos šalies valstybinių globos institucijų durys. Savivaldybei priklausantis Socialinių paslaugų centras teikia tik trumpalaikės (iki metų) socialinės globos vaikams paslaugą.
Šios įstaigos Vaikų grupinio gyvenimo namai pajėgūs priglausti tik 14-iolika vaikų, paimtų iš šeimų, tačiau jau keletą metų jos darbuotojai priversti sukti galvą, kaip jų sutalpinti kuo daugiau. Darbuotojai pripažįsta neturėdami išeities esantys priversti pažeisti ne tik higienos normas, bet ir vaikų teisę į asmeninę erdvę.
„Būna, kad net žaidimų kambariuose pristatome lovų. Vaiko negalima palikti šeimoje, jeigu jam ten nesaugu, nors ir neturime vietų, vis tiek bandome kažkur paguldyti“, – pripažįsta Socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius.
Šiuo metu centre gyvena 10 vaikų. Direktorius sako, kad tai – neįtikėtinai mažai. Tačiau situacija gali pasikeisti per dieną. Dar praėjusią savaitę šie valdiški namai laikinąja užuovėja buvo tapę 22 vaikams.
Direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė situaciją vadina kritine. Šiuo metu, pažeidusi teisės aktus ir nusižengusi įstatams, įstaiga apgyvendinusi du vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa. Dar penkiems vaikams, ilgiau nei metus gyvenantiems laikinuosiuose globos namuose, irgi jau turėtų būti paskirti nuolatiniai globėjai. Panevėžio savivaldybei nepavyksta rasti, kas jais pasirūpintų, iki sukaks 18-iolika metų: giminaičiai atsisako, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neišduoda leidimo apgyvendinti valstybiniuose globos namuose.
A. Žygelienė tvirtina, kad jei Socialinių paslaugų centras taptų šiems vaikams nuolatiniais namais, liktų nuskriausti kiti socialinės rizikos šeimose augantys mažieji panevėžiečiai.
„Paskirtoji nuolatinė globa reiškia, kad vaikai įstaigoje turi teisę gyventi, iki jiems sukaks 18-iolika metų. Įstaiga orientuota į skubią pagalbą vaikui, kai jam savo šeimoje nesaugu. Jei mes priimsime vaikus nuolatinei globai, kur dėsime tuos, kuriuos reikia iš šeimų paimti greitai, čia ir dabar?“ – sako A. Žygelienė.
Socialinių paslaugų centro darbuotojai pastebi pastaruoju metu išryškėjusią naują tendenciją – daugėja iš šeimų paimamų rimtų elgesio ir psichologinių bėdų turinčių vaikų, kuriems reikia daugiau socialinių darbuotojų dėmesio.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
