Panevėžio dailės galerijoje surengta dailininko Kazio
Naruševičiaus paroda. Tapytojas kovo 2-ąją būtų šventęs 85-ąjį gimtadienį,
tačiau praėjusių metų spalio mėnesį Panevėžys neteko šios šviesios asmenybės.
Dailininkas daug nuveikė miesto meno ir kultūros istorijai, o jo žmona Ona
Naruševičienė, radusi dalį vyro paveikslų, nusprendė juos sutvarkyti ir kartu su
Dailės galerijos vadove Jolanta Lebednykiene įamžinti jo atminimą. Surengta
paroda ir filmas “Spalvotas K.Naruševičiaus pasaulis” įprasmino tapytojo ir
daugelio žmonių mokytojo gyvenimą.
Dirbo Panevėžiui
Visas K.Naruševičiaus gyvenimas susijęs su Panevėžiu. Per keletą dešimtmečių jis surengė nemažai parodų ir įsitvirtino kaip nuoseklus Lietuvos gamtos dainius, besiremiantis lietuvių koloristinės tapybos mokyklos kryptimi. Pasak Dailės galerijos direktorės J.Lebednykienės, svarbu įamžinti atminimą žmogaus, kuris prieš daugelį metų tapęs daugelio dailininkų pirmuoju mokytoju pažadino miesto meninį gyvenimą. “Norėdami parodyti, koks svarbus šis žmogus, parengėme projektą ir gavome finansavimą, kad galėtume sutvarkyti jo darbus ir taip įprasminti jo kūrybą. Jo šeima, atsidėkodama už atliktą darbą, Dailės galerijai padovanojo šešis kūrinius”, – sakė J.Lebednykienė.
Dailės galerijoje dabar galima išvysti 34 žymiojo panevėžiečio darbus. Vos tik įžengusius į salę lankytojus pasitinka įspūdingas dar 1949-aisiais nutapytas kūrinys “Rugiapjūtė”. Ne kartą Dailės galerijoje buvo rengtos personalinės, jubiliejinės K.Naruševičiaus parodos. Tapytojas čia darbus eksponavo ir su kitais dailininkais. “Jo kūryba – tai ne tik paveikslo tema, motyvas, drobės paviršius, spalvų darna, toks ar kitoks potėpis, bet ir pačios kūrybos buvimas, paveikslų gyvastis, jų dvasinis ryšys su miesto gyvenimu, kultūrinio potencialo pulsu ir raida, – sakė Dailės galerijos direktorė. – Dailininko dirbtuvėje liko daugybė tapybos ir akvarelės kūrinių, turinčių neįkainojamą išliekamąją meninę vertę”.
1999-aisiais K.Naruševičiui už viso gyvenimo kūrybinę ir pedagoginę veiklą suteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas. Dailininkas nepaprastai daug nuveikė miesto meno ir kultūros istorijai ne tik savo kūrybos darbais, bet ir organizacine veikla. Jo iniciatyva dar 1967 metais buvo įkurta Vaikų dailės mokykla. Po metų tapytojas pasistengė įkurti Dailininkų sąjungos Panevėžio skyrių ir jam vadovavo 15 metų. Anot J.Lebednykienės, maestro daugelio atmintyje išliks kaip mokytojas, kūrėjas.
Paveikslai saugos prisiminimus
Tapytojo žmona O.Naruševičienė džiaugėsi, kad išlikę darbai primins juodviejų gyvenimo džiugias akimirkas. “Su vyru praleisdavau daug laiko, matydavau, kaip jis džiaugiasi gamtos spalvomis. Nesvarbu, ar būdavo ruduo, ar pavasaris, jį visada žavėjo aplinka. Jo darbai man tokie mieli ir, svarbiausia, išsaugos prisiminimus”, – sakė O.Naruševičienė. Moteris tikino, kad su vyru jie aplankė daug gražių kampelių, tad gali papasakoti kiekvieno kūrinio istoriją.
“Kai radau jo paslėptus darbus, pamaniau, kad jie nėra itin svarbūs, tačiau kai pasikviečiau meno specialistą, jis įtikino, jog visi yra geri ir verti parodos, – prisiminė O.Naruševičienė. – Teko daug dirbti, kad galėčiau sutvarkyti jo paveikslus, mažesnius nešiau rėminti pati. Kai tik gaudavau pinigų už išverstus tekstus ar už žemę, juos investuodavau į vyro darbus. Kai kuriuos rėmus pati dažiau, pirkau stiklą ir tvarkydavau paveikslus. Džiaugiuosi, kad dalį jų padėjo įrėminti Dailės galerijos direktorė, už tai padovanojau keletą darbų”. Ponia Ona tikino, kad daugelis darbų buvo be pavadinimų, o ir metai nebuvo užrašyti. Tačiau tapytojo žmona puikiai prisimena kiekvieną jo nutapytą vietą. Moteris sutvarkė jo darbus ir meno mylėtojams pateikė tai, kuo gyveno K.Naruševičius.
Šviesų dailininko atminimą ir gyvenimo kelią primins ir Alberto Petrausko archyvuose išlikusi vaizdinė medžiaga. Galima tik pasidžiaugti, kad juostose buvo įamžinta tapytojo K.Naruševičiaus kūryba, džiaugsmingos gyvenimo akimirkos. Susirinkusiesiems į parodos atidarymą A.Petrauskas pirmą kartą demonstravo filmą “Spalvotas K.Naruševičiaus pasaulis”, ir ne vienas prisiminė iškilaus žmogaus poelgius, darbus, pedagoginę veiklą, kūrybos kelią. Garsaus panevėžiečio žmona vis dar netiki, kad ji niekada nebepamatys savo vyro. “Kai žiūrėjau filmą, labai skaudėjo širdį, vis dar negaliu patikėti, kad jis išėjo. Nors protas tai suvokia, tačiau jausmai – ne. Su vyru dažnai išsiskirdavome ilgesniam laikui, jo dažnai nebūdavo kartu, nes jis daug laiko leisdavo mokykloje, dirbtuvėse, vėliau – ligoninėje, bet jis visada sugrįždavo. Vis dar jo laukiu ir, pamačius šį filmą, itin skaudėjo širdį. Tačiau reikia suvokti, kad jo nebėra, nors jį visada matau darbuose”.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
