Antroji krizės banga tikrai bus, pakartojo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet paragino daryti tai, kas su krize atrodo lyg ir nesuderinama, – dar didinti minimalią algą.
Viešėdama Klaipėdoje rugpjūčio 1 d. D. Grybauskaitė dar kartą patvirtino, kad antroji krizės banga – neišvengiama. Tai buvo netiesioginis atsakymas Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK), kuri nusiteikusi kur kas optimistiškiau. LPK apklausti 130 didžiausių gamintojų trečiąjį šių metų ketvirtį planuoja plėtrą.
„Lietuvos pramonės lūkesčiai rodo, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos pramonėje vyraus plėtros tendencijos. Apskaičiuotoji lūkesčių indekso išraiška siekia 76 punktus ir 26 punktais viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo gamybos susitraukimo. Optimistiniai Lietuvos pramonės lūkesčiai nepatvirtina politikų nuogąstavimų ir gąsdinimų dėl antrosios krizės bangos Lietuvoje“, – teigė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas. Didžioji respondentų dalis (65 proc.) prognozuoja tolesnį eksporto apimčių didėjimą.
„Pramonininkai skaičiuoja ketvirčiais, aš kalbu apie strateginę ir ekonominę perspektyvą. Mes kalbame apie visiškai skirtingus dalykus, palyginti negalima“, – prezidentės atsakymą į klausimą, kaip vertina optimistinius LPK tyrimo rezultatus, skelbė BNS. D. Grybauskaitė aiškino, kad „antra banga tikrai ateis, nuo išorės priklausys – kokio ji dydžio, o viduje – nuo to, kaip nauja Vyriausybė po rinkimų supras ir kaip atsakingai elgsis.“
Vis dėlto nepaisant savo niūraus nusiteikimo ekonomikos atžvilgiu D. Grybauskaitė ragino nesustoti didinti minimalios algos.
„Visada maniau ir sakiau, kad jau po truputį galima pradėti kelti ir minimalų atlyginimą, bet, be jokios abejonės, turi būti sutarimas su darbdaviais, nes tai tiesiogiai liečia ir juos. Ypač smulkiajam verslui tai gali būti labai skausminga. Bet mūsų minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių regione, praktiškai mažiausias, todėl manau, kad ir pramonininkai, ir verslas turėtų suprasti, kad atsargus vartojimo skatinimas taip pat yra būtinas ekonomikai. Taigi pamažu didinti dar reikės“, – rugpjūčio 1 d., kai įsigaliojo 50 litų didesnė minimali alga, kalbėjo D. Grybauskaitė.
Tokie prezidentės pareiškimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti gana prieštaringi. Jei jau tikrai laukiame antrosios krizės bangos – ar nevertėtų prisiminti ir taupymo tradicijų bei neskubėti dėl minimalios algos didinimo?
„Ekonomikos augimo ir minimalios algos dydžio nesupriešinčiau, – teigia profesorius Jonas Čičinskas. – Lietuvoje minimalios algos dydis tikrai atsiliko, ypač jei lygintume su būtiniausių produktų brangimo tendencijomis. Todėl norint išsaugoti realias žmonių pajamas, minimalią algą reikia didinti. O mūsų ekonomikos augimas labiausiai priklauso nuo konkurencingumo eksporto rinkose. Tam minimalios algos kėlimas mažai turi įtakos, nes minimalią algą gauna apie penktadalis dirbančiųjų, labiausiai užimtų vidaus, paslaugų sektoriuje, kuris nekonkuruoja eksporto rinkose.“
Vis dėlto ekonomistas sutiko, kad kalbėti apie antrąją ekonomikos krizės bangą reikia atsargiai. „Viena vertus, tikrai nėra didelio optimizmo stebint antrojo ketvirčio rezultatus. Jie rodo lėtėjimą. Ir šių metų ekonomikos augimas gali būti lėtesnis, nei tikėtasi. Tačiau greičiausiai nebus ir ekonomikos kritimo, juo labiau tokio, kokį matėme 2009 m., apie 15 proc. Tiesiog ekonomika augs žymiai mažiau nei praėjusiais metais“, – teigia J. Čičinskas.
