D. Grybauskaitė mano, jog sutartis padės išvengti finansinio populizmo.
Briuselyje Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino, jog prie euro zonos neprisijungusiai Lietuvai nebūtinos visos Europos finansinės drausmės nuostatos. Anot jos, svarbiausia laikytis fiskalinės drausmės bei atsakomybės, skelbia naujienų agentūra BNS.
Į Briuselį susirinkę ES šalių vadovai pirmadienį pasirašė Europos finansinės drausmės sutartį. Tiesa, joje trūko dviejų parašų – kaip ir tikėtasi, Didžiosios Britanijos, bei Čekijos.
Čekai, pasak Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy, kurį cituoja BBC, atsisakydami prisijungti motyvavo „konstitucinėmis priežastimis“. Analitikai šiuo atveju pabrėžia, kad Čekijos prezidentas euroskeptikas Vaclavas Klausas būtų galėjęs tiesiog nesutikti pasirašyti sutarties. Čekija dar nėra euro zonos narė, tačiau ketina prisijungti.
Tuo metu britų premjeras Davidas Cameronas, gruodį vetavęs analogiškos sutarties pasirašymą, teigė turintys „teisinių abejonių“ dėl ES institucijų vaidmens užtikrinti sutarties veikimą. Jis taip pat pabrėžė, jog jo šalis „kaip sakalas“ stebės, ar ES nesiima „priemonių, kurios bet kokiu būdu griauna bendrą ES rinką“.
Sutarties, įtvirtinančios biudžeto deficito ribas, pasirašymu labiausiai suinteresuota buvo didžiausia Europoje skolintoja Vokietija. Susitarimas įgalioja Europos Teisingumo Teismą prižiūrėti taisyklių laikymąsi ir taikyti baudas jas pažeidusioms šalims. Tuo metu Europos Komisijai (EK) suteikiamas sustiprintas nacionalinių biudžetų priežiūros vaidmuo.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė prieš sutarties pasirašymą teigė, jog Lietuvai dar negalioja visos numatytos priemonės: „Kaip ir mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų – prie kai kurių prisijungsime, tik kai tapsime euro zonos nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo. O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė – šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar.“
Briuselyje pasirašytos Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartis numato griežtesnes fiskalines priemones bei didesnę ekonominę atsakomybę euro zonos šalims. Lietuva taip pat visas sąlygas privalės įgyvendinti tik įsivedusi eurą.
Sutartis įpareigoja, jog metinis struktūrinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 0,5 proc. nominaliojo BVP. Šią nuostatą per metus nuo sutarties įsigaliojimo reikalaujama įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose.
BBC praneša, kad ES lyderiai aptarė ne tik taupymo, bet ir kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje, didėjančio nedarbo problemą bei tai, kaip skatinti ekonomikos augimą. Bendrame vadovų pareiškime pabrėžta, kad taupymas neturi prisidėti prie nedarbo augimo ir neturi stabdyti ekonomikos.
Politikai įsipareigojo, kad ES finansiškai prisidės prie jaunimo įdarbinimo ir profesinio mokymo mechanizmų kūrimo šalyse, kuriose problema yra pati aštriausia. Taip pat įsipareigota patobulinti ES fondų lėšų skirstymą smulkiam ir vidutiniam verslui, kurti nacionalinius teisės aktus dėl bendrosios paslaugų ir energetikos rinkos, iki liepos susitarti dėl bendros ES patentų sistemos. EK teigia, kad šalys galės pasinaudoti 82 mlrd. eurų iš ES biudžeto darbo lygio augimo ir ekonomikos skatinimui.
