Žaidžiantysis direktorius
Pirmojoje „Ekrano“ treniruotėje komandos laukė savotiška
staigmena: į komandą grįžo apie karjeros pabaigą po pergalingo sezono kalbėjęs
Deimantas Bička. Tiesa, 37 metų veteranas ne tik rungtyniaus, bet ir dirbs
„Ekrano“ sporto direktoriumi. Pastaruosius dvejus metus vienu geriausių
Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku (2008 m. – 1 vieta, 2009 m. – 2 vieta)
vadinamas futbolininkas apie kiek netikėtą karjeros posūkį po pirmosios
treniruotės kalbėjosi su www.fkekranas.lt.
– Deimantai, prieš kelis mėnesius užsiminei apie karjeros
pabaigą, tačiau kartu su „Ekrano“ komanda pradėjai rengtis naujam sezonui. Kas
atsitiko, kad persigalvojai?
– Taip, planai baigti karjerą prieš du mėnesius buvo tikri. Jei
ne kai kurių komandos žaidėjų ir trenerių įkalbinėjimai, „Ekrano“ prezidento
Aušrio Labino specialus pasiūlymas – savo žodį tikrai būčiau tesėjęs. Dirbau ir
dirbu klubui, esu jam atsidavęs. Nesvarbu, aikštėje ar ne. Man rūpi žaidėjų,
trenerių, prezidento nuomonė. Buvau nusprendęs baigti futbolininko karjerą, bet
sulaukiau labai daug raginimų persigalvoti. Per atostogas laiko viską
apsvarstyti turėjau pakankamai. O ir pasiūlymą tęsti karjerą „Ekrane“ gavau
tokį, kad atsisakyti negalėjau.
Paskutinis sezonas
– Jei ne paslaptis, koks tai buvo pasiūlymas?
– Klubo prezidentas pasiūlė tęsti futbolininko karjerą ir
užimti „Ekrano“ sporto direktoriaus pareigas. Pasiūlė suderinti darbą aikštėje
ir už jos. Pasiūlė lengvesnį karjeros baigimo variantą ir lengvesnę adaptaciją –
pradėti dirbti kitokį darbą, nei buvau įpratęs pastaruosius dvidešimt metų.
Prabilęs apie karjeros pabaigą jau mačiau save kitur, tačiau pasitaikė idealus
pasiūlymas: dirbsiu kitą darbą, tačiau nuo futbolo nenutolsiu.
– Sporto direktoriaus pareigos – rimtas iššūkis. Atsakomybė
negąsdina?
– Žinoma, „sporto direktorius“ skamba labai solidžiai.
Pirmaisiais metais gal tik suprasiu, kaip tas darbas dirbamas, įsivažiuosiu.
Bendrausiu su žaidėjais, kaupsiu ryšius su futbolo agentais, dirbsiu komandos
viduje. Tikru direktoriumi tapsiu tikrai ne pirmais metais.
– Teko girdėti, kad tavo artimieji – žmona, tėvai – palaikė
sprendimą baigti karjerą. Ką jie mano dabar?
– Žmona ir artimieji buvo už tai, kad baigčiau futbolininko
karjerą. Jie ir dabar nėra patys laimingiausi dėl tokio mano sprendimo. Tačiau
pažadėjau, kad man, kaip futbolininkui, šis sezonas bus paskutinis.
– Ar tikrai paskutinis?
– Šįkart tikrai. Prieš pratęsdamas sutartį su „Ekrano“
prezidentu sutarėme ir dėl vieno svarbiausių punktų: kad ir kaip pasibaigtų
kitas sezonas, kad ir kokie būtų mano rezultatai aikštėje, jis manęs tęsti
karjeros neįkalbinės.
Parako dar turi
– Jei prakalbome apie rezultatus, kokių tikiesi šiemet?
– Tik aukščiausių. Reikia žengti į priekį, o ne atgal. Net jei
tau – 37-eri. (Šypsosi.)
– Ko aikštėje tikiesi?
– Apie mano darbą aikštėje spręs treneriai. Nesu jauniklis,
besiveržiantis į aikštę. Tačiau parako dar yra. Žaisiu iš visų jėgų kiekvieną
minutę, kai būsiu aikštėje. Per treniruotes padėsiu jauniems
futbolininkams.
– Kaip jauteisi pirmojoje treniruotėje?
– Visos pirmosios treniruotės panašios: atrodo, kad kojos
neklauso ir oro trūksta. (Juokiasi.)
„FKEKRANAS.LT“ INF.
