Tokijo prekybinėse gatvėse šiomis dienomis – gerokai mažiau žmonių nei įprasta.
Japonijos ekonomika po žemės drebėjimo smuks, bet nuosmukį labai greitai pakeis augimas, prognozuoja Pasaulio bankas, lygindamas dabartinę nelaimę su Kobės žemės drebėjimu 1995 metais.
Kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis greičiausiai pridarys daugiau nuostolių, nei Kobės žemės drebėjimas. Tąkart žala siekė apie 100 mlrd. JAV dolerių – 2 proc. Japonijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šį kartą žala gali siekti nuo 2,5 iki 4 proc. BVP (122-235 mlrd. JAV dolerių).
Didžioji nuostolių dalis guls ant vyriausybės ir privataus sektoriaus pečių. Skaičiuojama, kad draudikai atlygins 11-15 proc. visos žalos.
Prasidėjus atstatymo darbams, jie turėtų kilstelėti ir BVP. Nuo darbų intensyvumo priklausys ir ekonomikos atsigavimo greitis.
„Užtruks laiko, kol bus suteikta pagalba nukentėjusiems piliečiams. Tačiau kadangi nukentėjęs regionas sudaro palyginti nedidelę Japonijos BVP dalį, visiškai įmanomas atsistatymas padidinus gamybos apimtis kituose regionuose. Todėl galima teigti, kad poveikis ekonomikai nėra ypač didelis“, – portalui IQ teigė Japonijos ekonomikos profesorius, buvęs Jungtinių Tautų Pramonės plėtros organizacijos direktorius Keiki Fujita.
Paveiks tarptautinę prekybą
Pasaulio banko (PB) teigimu, praėjus metams po Kobės žemės drebėjimo Japonijos importas buvo visiškai atsistatęs, o eksportas siekė 85 proc. prieš nelaimę buvusio lygio. Taigi ir dabar tarptautinei prekybai bus padaryta įtaka.
Per pastaruosius penkerius metus apie 9 proc. visos Rytų Azijos užsienio prekybos vyko su Japonija. PB vertinimu, jeigu iki šių metų vidurio Japonijos BVP augimas sulėtės 0,25-0,5 procentinio punkto, Rytų Azijos šalių eksportas susitrauks 0,75-1,5 procento.
Ne tiek jau daug. Bet yra kitas pavojus: sutrikęs japoniškų prekių tiekimas, ypač automobilių ir elektronikos sektoriuose (tą netrukus gali pajusti ir automobilių pirkėjai Lietuvoje – iš Japonijos daugiausia įvežama būtent automobilių). Pavyzdžiui, Pietų Korėjos bendrovės jau dabar turi daugiau m0kėti už atminties lustus. Japonija užima apie 36 proc. šių produktų rinkos, ir dabar jų gamyba yra sutrikdyta.
Elektronikos prekės sudaro apie du trečdalius Filipinų eksporto, tad įvykiai Japonijoje gali smarkiau paveikti šios šalies užsienio prekybą.
Rytų Azijos šalims nerimą kelia ir jenos kursas, nes ketvirtadalis šių šalių skolos denominuota jenomis. Dėl vienu procentu pabrangusios jenos per metus tektų sumokėti 250 mln. JAV dolerių palūkanų – 0,25 proc. viso regiono skolos aptarnavimo išlaidų.
Kaip keisis naftos kaina?
Žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino Fukušimos atominę elektrinę – Japonija buvo atsidūrusi visai arti branduolinės katastrofos. Dėl to visame pasaulyje vėl kilo nepasitikėjimo atomine energetika banga. Dėl to gali padidėti iškastinio kuro paklausa, o kartu – ir jo kaina.
Tiesa, seismiškai aktyvioje zonoje gyvenantys japonai ir toliau pasitiki atomine energetika.
„Japonijos pramonės ir piliečių energijos suvartojimas lyginant su BVP yra vienas žemiausių pasaulyje, ir šioje srityje didesnio taupumo pasiekti nebegalima. Tačiau ir ateityje, siekiant japonų geresnio gyvenimo ir patogumo, prireiks ne tik taupyti energiją, bet ir dar labiau didinti elektros energijos gamybą.
Atsižvelgiant į pasaulinį klimato atšilimą, nebegalima didinti iškastinio kuro naudojimo. Todėl belieka vystyti atominę energetiką. Manau, kad šis įvykis bus gera proga dar kartą pergalvoti atominės energetikos nelaimių prevencijos technologijas. Kiekviena nelaimė yra proga naujai plėtrai. O japonai moka ramiai mokytis iš nelaimių“, – sakė K. Fujita.
