
J. Harrisonas: visur – „Coca Cola“
Populiariosios kultūros metafora raudoname fone, išgraviruota kiekvieno šiandieninio vartotojo, gyvenančio bet kuriame pasaulio kampelyje, galvoje? Be abejo, tai „Coca Cola“.
A.Warholas: 210 „Coca Colos“ butelių
„Šioje šalyje puiku yra tai, jog Amerika padėjo pamatus kultūrai, kai turtingiausieji perka tas pačias prekes, kaip ir vargšai“, – meninę aistrą „Coca Colai“ liejo ekscentriškasis „Pop Art“ judėjimo pradininkas, amerikietis Andy Warholas.
1960-asiais sukrėtęs pasaulį nauja realizmo banga, A. Warholas į jį įžengė ne tik su Merlinos Monroe spalvingais portretais, bet ir su žymiosiomis „Cambell“ sriubos skardinėmis. 1962 m. A. Warholo „210 „Coca Colos“ buteliukų“ aukcione įvertinti dviem milijonais JAV dolerių.
Net ir po A. Warholo mirties, jo ir „Coca Colos“ duetas „uždirba pinigus“. 2010 m. A. Warholo paveikslas „Didelė „Coca Cola“ prestižiniame „Sotheby“ aukcione Niujorke įvertintas 35,5 milijono JAV dolerių.
R. Rauschenbergas: „Coca Cola plan“
Kitas žymus amerikiečių menininkas, pasinaudojęs populiariosios kultūros simboliu – „Coca Cola“ – Howardas Finsteris. „Coca Colos“ buteliukas tapo pasikartojančiu jo kūrybos elementu, todėl nenuostabu, kad šis atributas rado vietą ir žymiajame jo darbe „Rojaus sodas“ – liaudiškoje biblinio Rojaus variante.
1996 m. H. Finsteris buvo vienas iš šešių amerikiečių menininkų, kuriems buvo patikėta sukurti „Coca Colos“ pasveikinimą olimpinei tautinei dailei. Vėliau 53 menininkai iš viso pasaulio, kiekvienas kūrę etninius „Coca Colos“ buteliuko kontūrus buvo pristatyti Olimpinių žaidynių šimtmetyje.
H. Finsteris: „Rojaus sodas“
Vis dėlto kito amerikiečių menininko, Haddono Sundblomo, 1931 m. sukurtas „Coca Colos“ ir Kalėdų Senelio motyvas jau daugiau nei aštuonis dešimtmečius išlieka žymiausiu ir geriausiai visame pasaulyje atpažįstamu populiariosios kultūros ženklu.
Tapusi esmingiausiu Vakarų kultūros simboliu „Coca Cola“ sumaniai pasinaudojo postmodernių menininkų nematyta, kitokia kūryba ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Europoje. Pavyzdžiui, Italijoje „juodoji kola“ įkvėpė Marijų Schifaną ir Mimmą Rottelą, kuris tapo „Pop Art“ meno srovės lyderiu Italijoje ir 1972 m. sukūrė puikų „Coca Cola“ simbolį akrilu ant drobės.





