Sovietmečio želdinimo eksperimentai šiandien atsigręžia kitu veidu.
Tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo laikoma pažangos simboliu, šiandien virsta problema visam miestui.
Panevėžyje sovietmečiu masiškai sodinti uosialapiai klevai dabar šalinami kaip invaziniai, jų vietą užleidžiant liepaitėms ar skirpstams. Vienose gatvėse tokie svetimšaliai jau iškirsti, kitose tebekelia rūpesčių gyventojams.
Panevėžyje, individualių namų Rožyno kvartale nusidriekusi Žalgirio gatvė yra viena tų, kuri, įsibėgėjus sovietmečiui, buvo apsodinta uosialapiais klevais.
Šiais laikais į invazinių augalų sąrašą įtraukti, naikinti skatinami šie medžiai sovietmečio įkarštyje vertinti kaip itin greitai augantys.
Pasauliui norėta įrodyti, kad sovietų sąjungoje ne tik anksčiau laiko įvykdomi penkmečių planai, bet ir medžiai užauga greičiau nei visame pasaulyje.
Dabar Chruščiovo laikų palikimas – uosialapiai klevai vienose Žalgirio gatvės vietose siekia dangų, o jų šakos trankosi į elektros laidus. Kitose vietose jie nudžiūvę ir virtę gatvės vaiduokliais.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 6 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Tai vėžinius susirgimus skatinantis invazinis augalas.
Šis straipsnis tai puikus pavyzdys, kaip istoriniai terminai naudojami emociniam fonui sukurti, net jei tiesioginio loginio ryšio tarp „vadovo“ ir „biologinio medžio senėjimo“ nėra.
Štai detalus paaiškinimas, kas slepiasi po tokia antrašte ir kaip išlaikyti kritišką žvilgsnį.
Kaip vadinamas šis manipuliavimas?
Žurnalistikoje ir komunikacijoje ši strategija turi keletą pavadinimų:
Politinis markiravimas (etiketavimas): Neutraliam objektui (medžiui) suteikiama politinė etiketė („Chruščiovo laikų“). Tai sužadina skaitytojo išankstines nuostatas apie tą laikotarpį – pilkumą, broką, skurdą ar priespaudą.
Istorinis determinizmas (asociatyvinis mąstymas): Bandoma įteigti, kad viskas, kas sukurta ar pasodinta tam tikru laikotarpiu, turi „blogą geną“ arba yra pasmerkta sunykti, nors tai tiesiog gamtos procesas.
Metaforinis gąsdinimas: Žodis „vaiduokliai“ sukuria nejaukumo, pavojaus ir apleistumo pojūtį. Tai vadinamoji „emocinė kalba“, skirta ne informuoti, o sukelti reakciją.
Koks yra tokios antraštės tikslas?
Nors gali atrodyti, kad tai tik noras „įspirti“ sovietmečiui, tikrieji tikslai dažnai yra pragmatiškesni:
Paspaudimų generavimas (Clickbait): Antraštė „Seni medžiai mieste kelia pavojų“ skamba nuobodžiai. Antraštė su Chruščiovo pavarde ir vaiduokliais sukelia intrigą ar net pyktį, o tai verčia paspausti nuorodą.
Aktualizavimas per ideologiją: Šiuo metu visuomenėje vyksta aktyvi „desovietizacija“. Žurnalistai žino, kad bet koks ryšys su sovietmečiu šiandien yra „karšta“ tema, todėl net botanines problemas bando įvilkti į politinį rūbą, kad jos atrodytų svarbesnės.
Atsakomybės delegavimas: Įvardijant medžius „Chruščiovo laikų“, pasąmoningai sukuriamas įspūdis, kad problema atsirado ne dėl dabartinio prasto miesto ūkininkavimo, o dėl „blogų sprendimų praeityje“.
Kaip netapti įtakojamam tokių straipsnių?
Norint išlaikyti sveiką protą informaciniame triukšme, naudinga taikyti „Dekonstrukcijos metodą“:
1. Atskirkite faktą nuo epiteto
Išbraukite iš sakinio visus būdvardžius ir vardus.
Originalas: „Chruščiovo laikų medžiai tampa vaiduokliais“.
Faktas: „Prieš 60 metų sodinti medžiai paseno“.
Kai pamote faktą be „prieskonių“, pamatysite, kad jis nebeturi tokios emocinės galios.
2. Klauskite: „O kaip galėtų būti kitaip?“
Ar 1960 metais Paryžiuje, Londone ar Berlyne sodinti medžiai šiandien atrodo kitaip? Biologija nepaiso sienų ar ideologijų. Jei medis pasodintas 1960-aisiais, jis sensta vienodai tiek Vilniuje, tiek Madride. Jei problema yra biologinė, politinis kontekstas yra tik triukšmas.
3. Atpažinkite „Kaltės perkėlimą“
Stebėkite, ar straipsnis nesiūlo emocinio pasitenkinimo (pvz., „galime nekęsti tų medžių, nes jie sovietiniai“) vietoj realaus problemos sprendimo (pvz., naujų želdinių plano).
4. Emocinis detektorius
Jei antraštė sukelia staigų pyktį, pasibjaurėjimą ar norą pritariamai linktelėti („va, dar vienas sovietinis palikimas pūva“), vadinasi, jumis bando manipuliuoti. Pauzė tarp emocijos ir reakcijos yra jūsų kritinio mąstymo laukas.