Sovietmečio želdinimo eksperimentai šiandien atsigręžia kitu veidu.
Tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo laikoma pažangos simboliu, šiandien virsta problema visam miestui.
Panevėžyje sovietmečiu masiškai sodinti uosialapiai klevai dabar šalinami kaip invaziniai, jų vietą užleidžiant liepaitėms ar skirpstams. Vienose gatvėse tokie svetimšaliai jau iškirsti, kitose tebekelia rūpesčių gyventojams.
Grožis virto vaiduokliais
Panevėžyje, individualių namų Rožyno kvartale nusidriekusi Žalgirio gatvė yra viena tų, kuri, įsibėgėjus sovietmečiui, buvo apsodinta uosialapiais klevais.
Šiais laikais į invazinių augalų sąrašą įtraukti, naikinti skatinami šie medžiai sovietmečio įkarštyje vertinti kaip itin greitai augantys.
Pasauliui norėta įrodyti, kad sovietų sąjungoje ne tik anksčiau laiko įvykdomi penkmečių planai, bet ir medžiai užauga greičiau nei visame pasaulyje.
Dabar Chruščiovo laikų palikimas – uosialapiai klevai vienose Žalgirio gatvės vietose siekia dangų, o jų šakos trankosi į elektros laidus. Kitose vietose jie nudžiūvę ir virtę gatvės vaiduokliais.
Įveikė svetimšalį
Žalgirio gatvės senbuvė Daiva sako žinanti tikslų metą, kada ji apsodinta uosialapiais klevais – 1959-ųjų pavasarį.
Būtent tada, prieš 67-erius metus, į marčias atitekėjo Daivos mama.
„Mama pasakojo, kad stebėdavosi, kaip sparčiai augo ir vešėjo tie medeliai. Paaugę jie ėmė barstyti sėklas, kuriomis nusėdavo visą pievą“, – sako Daiva.
Ūgtelėjus uosialapiams klevams, miesto tarnybos kiekvieną pavasarį važiuodavo jų apgenėti.
„Aš ir pati gerai atsimenu, kaip Žalgirio gatvėje būdavo genimi medžiai. Tą darbą atlikdavo nemaža žmonių brigada“, – teigia Daiva.
Anot jos, šie invaziniai medžiai nebegenimi jau bene dešimtmetį.
Nuo tada Daiva kiekvieną pavasarį pati samdydavo žmogų nugenėti valstybinėje žemėje šalia jos namų augusius uosialapius klevus.
Nors ir brangokai mokėdavusi už tokį darbą, turėdavusi nemažai vargo, mat dar reikėdavo surasti, kas išvežtų nupjautas šakas.
Galiausiai genėtojas jai pasiūlė tuos invazinius medžius išrauti.
„Deja, išrauti uosialapių klevų nepavyko, pernelyg giliai įsišaknijęs kelmas. Pradėjus kasti, pasimatė ir dujotiekio vamzdžiai, bijojom juos pažeisti. Tad medis buvo nupjautas, o kelmas dar kelerius metus atželdavo, kol jį numarinau pildama druską“, – patirtimi pasidalijo Žalgirio gatvės gyventoja.
Daiva svarsto iš visos gatvės gyventojų į klevus pasikėsinusi viena.
Kiti toliau vargsta genėdami šių medžių šakas, kai kurie jų neberodo gyvybės ženklų.
„Makabriškai atrodo tie nebegyvi medžiai. Tačiau kaimynai nedrįsta jų nei nupjauti, nei iškasti. Nenori užsitraukti bausmės už savivalę“, – sako Daiva.
Savivaliauti nevalia
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus kraštovaizdžio specialistė Rasa Stankūnienė patvirtino: valstybinėje žemėje augantiems želdiniams be Savivaldybės žinios nieko nevalia daryti.
„Nei jų genėti, nei nupjauti ar išrauti patys gyventojai neturi teisės“, – pabrėžė kraštovaizdžio specialistė.
Anot jos, privalu kreiptis į Panevėžio savivaldybę nurodant priežastis, kodėl medis kliūva.
Savivaldybės specialistai atvyks, apžiūrės ir nuspręs, ką reikėtų daryti su medžiu ir ar apskritai reikia ką nors daryti.
Nepaisant to, kad Aplinkos ministerija uosialapius klevus yra paskelbusi invaziniais medžiais ir dargi ragina juos naikinti, pasak R. Stankūnienės, svarstant, ar šalinti tokį medį, vadovaujamasi ir Želdynų įstatymu, kuris reikalauja nukirstą medį atsodinti.
„Paprastai nėra galimybių atsodinti ant inžinerinių tinklų augusius, o paskui pašalintus medžius. Tad ir kirsti tose vietose augančius medžius ne visuomet išduodami leidimai“, – paaiškino specialistė.
R. Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad nemažai uosialapių klevų, augusių A. Jakšto, Marijonų, J. Biliūno, Alanto gatvėse, jau išnaikinta.
Jų nelikus, kaip tik šį pavasarį pasodinta naujų medžių sodinukų. Invazinius uosialapius klevus šiose gatvėse pakeitė liepaitės bei skirpstai.
Invazinius pakeitė liepaitės
Uosialapiai klevai pirmą kartą į Lietuvą kaip dekoratyviniai medžiai atvežti pirmoje XX amžiaus pusėje.
O šių, itin greitai augančių medžių bumas pasireiškė vadinamaisiais Chruščiovo laikais.
Tačiau gana greitai pastebėta, kad šie medžiai, kurių kilmė – Šiaurės Amerika, daro neatitaisomą žalą vietiniams augalams juos užgoždami.
Todėl 2004-aisiais uosialapiai klevai įrašyti į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje, o netrukus Aplinkos ministerija juos paskelbė naikintinais.
Internete yra žemėlapis, jame pažymėtos šalies teritorijos, kuriose itin gausu uosialapių klevų. Matyti, kad jais itin užkrėsta Kuršių nerija, gana daug šių invazinių medžių auga ir Panevėžyje.
