Kaip žinoma, viena dažniausių mirties priežasčių –
širdies ir kraujagyslių ligos, kasmet Anapus išsivedančios šimtus tūkstančių
žmonių. Tiesa, čia kalbama apie išsivysčiusias ir besivystančias šalis, jų
grupei priklauso ir Lietuva. Staigią žmogaus mirtį lemia ne padidėjęs
kraujospūdis, o dėl ilgalaikio tokio kraujospūdžio atsiradę kraujagyslių
pakitimai bei organų pažeidimai, pavyzdžiui, galvos smegenų insultas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir kt.
Kodėl tiek daug mirčių? Argi nėra vaistų, galinčių padėti pažaboti arterinį kraujospūdį ir išvengti pragaištingų insulto ar infarkto? Vaistų yra, deja, pradedama gydytis labai vėlai, kai jau stebimi ryškūs ir negrįžtami kraujagyslių pakitimai. Priežastis paprasta – arterinis kraujospūdis nepasidaro labai didelis staiga, jis kyla pamažu, o žmogus gali jausti galvos skausmą pakaušio srityje, tvinkčiojimą smilkiniuose, bendrą silpnumą ar panašius simptomus, kurie vėlgi stiprėja taip pamažu, kad dažnas nesureikšmina organizmo siunčiamų SOS signalų ir nenutuokia, kad serga labai pavojinga liga.
Išeitis paprasta – visiems, sulaukusiems trisdešimties metų, bent kartą ar du per metus pasitikrinti arterinį kraujo spaudimą. Tokiu būdu sugriebsite ligą pačioje jos pradžioje ir, jeigu gydysitės, užkirsite kelią ligos progresavimui bei negrįžtamiems organų pažeidimams.
O kad žinotumėte, kaip geriau kovoti su liga, turite ją gerai pažinti. Kodėl padidėja arterinis kraujospūdis? Šį negalavimą lemia dvi pagrindinės priežastys: kraujagyslių aterosklerozė, lemianti kraujagyslių sienelės sustandėjimą ir laipsnišką kraujagyslių spindžio užakimą, bei nervų sistemos nestabilumas, kai bet koks stipresnis išgyvenimas provokuoja aterosklerozės pažeistų kraujagyslių spazmus, tai dar labiau pablogina ligonio būklę. Dabar turbūt aišku, kodėl dažnos širdies infarktas ar galvos smegenų insultas ištinka po skaudaus išgyvenimo, esant nuolatiniam nerviniam pervargimui.
Ir kuo anksčiau “pažabosite” arterinį kraujo spaudimą, tuo ilgiau jums tarnaus kraujagyslės, tuo ilgiau gyvensite visavertį gyvenimą, o gydymui pakaks silpnesnių, pavyzdžiui, augalinių vaistų, kurie padeda įveikti ligą nedarydami žalos organizmui.
Pavyzdžiui, česnakas ne tik padeda sustiprinti imunitetą, pagerina virškinimo sistemos darbą, saugo kepenis ir skatina tulžies nutekėjimą, todėl sumažėja vidurių pūtimas, spazminiai skausmai, slopinami puvimo procesai žarnyne, bet ir mažina cholesterolio ir kitų riebalų kiekį kraujyje, normalizuoja kraujospūdį, plečia širdies kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus, slopina trombocitų sulipimą, todėl sumažėja trombų susidarymo galimybės, skystėja kraujas, gerėja kraujo cirkuliacija.
Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos vargina galvos svaigimas, ūžimas ausyse, kam nuolat vėsios rankos ir kojos, kas serga širdies ligomis, aritmija, cukriniu diabetu.
Nyderlandų farmacinė kompanija BIONAL pagamino kompleksinį augalinį preparatą ČESNAKAS, kuriame gydomosios česnako savybės derinamos su:
– amalu, pasižyminčiu arterinį kraujo spaudimą mažinančiu veikimu;
– gudobele, kuri stiprina širdies raumens susitraukimus, mažina kraujagyslių pasipriešinimą, todėl gerėja kraujotaka širdies kraujagyslėse;
– vitaminu E, kuris pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, neleidžiančiomis pažeisti kraujagysles ir jose kauptis riebalams.
Svarbu nepamiršti, kad rūpintis savo sveikata reikia visą laiką: pasiekus normalų kraujospūdį nenutraukti gydymo, o tęsti jį, vartojant palaikomąsias gydomųjų preparatų dozes.
