Anksčiau retas užaugdavo be guzo kaktoje, o dabar – smarkiau nesusižalojęs. Vaikai važinėja dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, žaidžia judrius žaidimus. Išbandydami naujas pramogas jie pamiršta atsargumą. Dėl intensyvaus eismo vaikai dažniau nukenčia ir per avarijas.
Vaikų chirurgijos skyriaus vedėja B. Pitrėnienė (kairėje), chirurgai K. Urniežienė ir E. Jatkauskas bei dar 4 jų kolegos – stipri komanda.
Vaikų chirurgai vasarą vadina traumų sezonu. Šiuo metų laiku jų pagalbos prireikia kur kas daugiau vaikų. Per atostogas vaikams džiaugsmą teikiantys užsiėmimai ne visada baigiasi laimingai.
Dar prieš kelerius metus Panevėžyje labai trūko vaikų chirurgų. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje anksčiau net nebuvo atskiro Vaikų chirurgijos skyriaus. Situacija pasikeitė gydymo įstaigai sustiprinus čia dirbančių patyrusių vaikų chirurgų komandą naujais, jaunais, gabiais specialistais iš Vilniaus ir Kauno.
Dabar ligoninės Vaikų chirurgijos skyriuje, kuriam vadovauja Birutė Pitrėnienė, dirba septyni šios srities specialistai. Gydytojų pagalbos vaikai sulaukia visą parą. Vienas iš specialistų budi ir prireikus teikia skubią pagalbą. Visi vaikų chirurgai kasdien po kelias valandas priima pacientus Konsultacijų poliklinikoje. Tad dėl konsultacijos ar tolesnio gydymo tėvams nebereikia savo atžalų vežioti į kitus miestus, kaip tai būdavo anksčiau.
Vaikų chirurgijos skyrius yra ligoninės trečiame aukšte, jame įkurtas ir Vaikų ligų skyrius.
Suremontuotame skyriuje šviesu ir jauku, vaikai guli gražiose palatose. Mažieji pacientai, kuriems reikalinga tėvų slauga, guldomi į vienvietes palatas. Žaidimų kambaryje vaikai gali žaisti stalo žaidimus, piešti, žiūrėti televizorių.
Kadangi šalia nėra artimųjų, medikai pasirūpina, kad pacientai laikytųsi režimo. Panevėžio ligoninės vaikų chirurgai teikia pagalbą visos apskrities vaikams. Mažesnėse rajonų ligoninėse nebelikus chirurgijos skyrių, visi bent kiek smarkiau susižaloję vaikai vežami į Panevėžį.
Tad darbo chirurgams netrūksta. Skyriaus vedėja B. Pitrėnienė sakė, kad pernai per metus skyriuje gulėjo 800 vaikų, buvo atlikta 5000 operacijų, o ambulatorinėje grandyje konsultuoti ir gydyti 4
tūkst. vaikų. Gydytojos teigimu, kasdien ambulatorinės pagalbos prireikia 20–25 vaikams. Jie neretai patiria traumas žaisdami krepšinį, važinėdami riedlentėmis ir per kitus sportinius užsiėmimus. Dėl judrumo, smalsumo ir neturėjimo didelio savisaugos jausmo vaikai dažniau nei suaugusieji susilaužo rankų, kojų kaulus, prasiskelia galvą.
Vaikų chirurgė Kristina Urniežienė pasakojo, kad pastaruoju metu labai daug susižeidžia šokinėdami ant batutų – tiek namuose, tiek viešosiose vietose įrengtų. Kai kurie patiria ir gana sunkių traumų.
Vaikų chirurgų pagalbos dažnai prireikia ir labai mažiems vaikams. Nukritę nuo kėdžių, lovų susižaloja metų ar pusantrų pypliai. Gydytojai sako, kad nemažėja ir nudegimų patyrusių vaikų. Praėjusiais metais vien Intensyviosios terapijos skyriuje dėl nudegimų, dažniausiai patirtų užsipylus karštu skysčiu, gulėjo 25 vaikai.
„Mes vaikams teikiame ir chirurginę, ir traumatologinę pagalbą“, – pažymėjo vaikų chirurgas Egidijus Jatkauskas. Skyriuje yra stebėjimo palata pacientams, kuriems reikia patikslinti diagnozę.
Be to, chirurgai profilaktiškai tikrina kūdikių sveikatą.
Dažniau operuoja, kad greičiau pasveiktų
E. Jatkauskas džiaugiasi, kad ligoninėje yra šiuolaikinė medicinos aparatūra, pradedant echoskopais, baigiant rentgeno aparatais, kompiuteriniu ir magnetiniu rezonansu.
Tokie prietaisai reikalingi diagnozuojant ir gydant. Pavyzdžiui, dažniausiai diagnostikoje naudojamu echoskopu atveriami pilvo pūliniai. Kai kurios nesudėtingos operacijos vaikams atliekamos laparoskopu, kai kurios – Dienos chirurgijoje skyriuje.
„Vaikams lūžiai ir kitos traumos gyja greičiau, nei suaugusiesiems. Dabar mes dažniau operuojame, kad pacientai išgytų dar greičiau. Pavyzdžiui, esant dislokuotam blauzdos lūžimui anksčiau koja buvo gipsuojama, paskui – tempiama.
Tai užtrukdavo, vaikas negalėdavo judėti. Jam gulėti lovoje sunkiau, nei suaugusiajam. Esant tokiai traumai dabar operuojame, dedame metalo konstrukciją, paskui ją išimame. Tai leidžia vaikui greičiau pradėti vaikščioti, jis greičiau pasveiksta“, – pasakojo B. Pitrėnienė.
Inga SMALSKIENĖ
