J. S. Nye.
Dviejose didžiausiose autokratinėse valstybėse 2012 metais numatytas valdžios perdavimas. Nei vienas iš jų nebus netikėtas. Numatyta, kad Xi Jinpingas pakeis Hu Jintao Kinijos prezidento poste. Tuo tarpu Rusijoje Vladimiras Putinas paskelbė, kad atsiims prezidento postą iš Dmitrijaus Medvedevo. Pasaulio demokratijose politiniai pokyčiai sunkiau nuspėjami. Nicolas Sarkozy vykdo sudėtingą perrinkimo į prezidentus kampaniją Prancūzijoje, taip pat ir Barackas Obama JAV.
2008 metų prezidento rinkimuose spauda mums teigė, kad B. Obama laimėjo, nes turėjo „charizmą“ – specialią galią įkvėpti susižavėjimą juo ir skatinti atsidavimą. Jeigu tai yra tiesa, kodėl prabėgus tik ketveriems metams jo perrinkimas nėra užtikrintas? Ar gali lyderis prarasti savo charizmą? Ar charizma priklauso nuo asmens, nuo jo pasekėjų, ar nuo padėties? Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo visų trijų.
Pasirodo, kad charizmą labai sunku įžvelgti iš anksto. Neseniai atlikus apklausą padaryta išvada, kad „santykinai mažai“ žinoma, kas yra charizmatiški vadovai.
Charizmą labai sunku įžvelgti iš anksto. Neseniai atlikus apklausą padaryta išvada, kad „santykinai mažai“ žinoma, kas yra charizmatiški vadovai.
JAV politikos konsultantas Dickas Morrisas teigia, kad, kaip rodo jo patirtis, „charizma yra sunkiausiai suvokiamas politinis bruožas, kadangi jis neegzistuoja realybėje, tai tėra mūsų supratimas, kai kandidatas jį sukuria sunkiu ir geru darbu“. Panašiai ir daug apie verslą rašanti spauda apibūdina bendrovių vadovus kaip „charizmatiškus“, kai reikalai einasi gerai, ir šią etiketę nuplėšia, kai pelnas smunka.
Politikos mokslų akademikai mėgino sukurti charizmos matavimo būdus, kurie nuspėtų balsavimo rezultatus arba prezidento reitingus, bet pastangos nebuvo vaisingos. Tarp JAV prezidentų Johnas F. Kennedy‘is dažnai apibūdinamas kaip charizmatiškas. Tačiau akivaizdu, kad charizmatiškas ne visiems, nes jam nepavyko surinkti balsų daugumos visuotiniuose rinkimuose, ir jo reitingai prezidentavimo metu svyravo.
J. F. Kennedy‘io įpėdinis Lyndonas Johnsonas dejavo, kad jam trūksta charizmos. Tai buvo tiesa jo santykiuose su visuomene. Tačiau L. Johnsonui buvo sunku atsispirti asmeniniuose santykiuose, jis galėdavo būti nenugalimas.
Viena kruopšti prezidento rinkimų retorikos studija atrado, kad net tokie žinomi oratoriai kaip Franklinas Rooseveltas ir Ronaldas Reaganas negalėjo pasikliauti charizma, kad įvykdytų savo programas.Charizmą daug lengviau atpažinti po įvykių. Šia prasme sąvoka sukasi ratu.
Tokia yra ir sena kinų idėja apie „įgaliojimą iš dangaus“: imperatorių valdymas būdavo pagrindžiamas tuo, kad tokį įgaliojimą jie neva turėjo. O jeigu imperatoriai būdavo nuverčiami, tai todėl, kad neva netekdavo įgaliojimo.
Tačiau niekas negalėjo nuspėti iš anksto, kada tai nutiks. Panašiai ir pasisekimas dažnai pagrindžiamas – jau po įvykio – tuo, kad modernus politinis lyderis turi charizmą. Daug sunkiau naudoti charizmą norint nuspėti, kas taps sėkmingu lyderiu.
Pasekėjai dažnai priskiria charizmą lyderiams, kai jaučia stiprų pokyčių poreikį, dažnai asmeninės, organizacinės ar socialinės krizės aplinkoje. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos visuomenė nelaikė Winstono Churchillio charizmatišku lyderiu 1939 metais. Tačiau po metų jo vizija, pasitikėjimas savimi ir komunikacijos sugebėjimai suteikė jam charizmos, kai britai jautėsi neramūs po Prancūzijos žlugimo ir evakavimo iš Dunkirko.
Ir tada, 1945 metais, kai visuomenės dėmesys nukrypo nuo pergalės kare į gerovės valstybės sukūrimą, W. Churchillis pralaimėjo rinkimus. Jo charizma neprognozavo, kad jis pralaimės, bet taip atsitiko dėl pasekėjų poreikių pokyčio.
Praktiškai charizma yra miglotas „asmeninio patrauklumo“ sinonimas. Žmonės turi įvairių sugebėjimų pritraukti kitus, ir jų patrauklumas iš dalies priklauso nuo įgimtų bruožų, iš dalies nuo įgytų sugebėjimų ir iš dalies nuo socialinio fono.
Kai kurie asmeninio patrauklumo aspektai, tokie kaip išvaizda ir nežodinė komunikacija, gali būti ištirti. Įvairios studijos rodo, kad su žmonėmis, kurie laikomi patraukliais, elgiamasi palankiau nei su nepatraukliais žmonėmis.
Viena studija nustatė, kad patrauklaus vyro rinkimų persvara prieš bjaurios išvaizdos vyrą yra 6-8 procentiniai punktai. Tarp moterų persvara yra arti dešimties procentinių punktų. Nežodiniai signalai sudaro didelę dalį žmogaus komunikacijos, o paprasti eksperimentai rodo, kad kai kurie žmonės nežodiniu būdu komunikuoja geriau už kitus.
Pavyzdžiui, Prinstono universiteto tyrimas parodė, kad kai žmonėms buvo rodomos dviejų kandidatų nuotraukos jiems nežinomuose rinkimuose, jie galėjo nuspėti nugalėtojus 7 kartus iš 10.
Panaši studija Harvarde, kurioje žmonėms buvo rodomi 10 sekundžių trukmės begarsiai vaizdo klipai iš 58 rinkimų, nustatė, kad žiūrovų prognozės paaiškino 20 procentų dvipartinių balsavimų pokyčių, ir prognozės buvo stipresnis kintamasis nei ekonomikos veikla.
B. Obama buvo patrauklus jaunas kandidatas, kuris mokėjo gerai šnekėti ir skleidė ateities vilties jausmą. Akivaizdu, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl B. Obama gavo charizmatiško vadovo reputaciją.
Ironiška, kad prognozavimo patikimumas suprastėjo, kai buvo įjungtas garsas.
2008 metų rinkimuose amerikiečiai buvo nusivylę George‘o W. Busho administracijos karu Irake ir du mėnesiai iki balsavimo prasidėjusia finansų krize. B. Obama buvo patrauklus jaunas kandidatas, kuris mokėjo gerai šnekėti ir skleidė ateities vilties jausmą. Akivaizdu, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl B. Obama gavo charizmatiško vadovo reputaciją.
Tačiau dalis jo charizmos buvo jo pasekėjų akyse. Žmonės kartais sako apie charizmą, kad „ją atpažįsta, kai ją mato“, tačiau jie taip pat žvelgia į veidrodį. Kai ekonominė padėtis prastėjo, nedarbas augo ir B. Obama turėjo priimti keblius valdymo kompromisus, veidrodis apsitraukė rūku.
Charizma mums atskleidžia informacijos apie kandidatą, bet dar daugiau atskleidžia apie mus pačius, nuotaiką šalyje ir kokių pokyčių trokštame. Sudėtingais ekonomikai laikais sunkiau išlaikyti charizmą.
B. Obama susiduria su nesibaigiančiais nedarbo iššūkiais ir nepaliaujama respublikonų opozicija, ir N.Sarkozy turi dorotis su panašiomis problemomis. Kai jie užsiims rinkimų kampanija, jų retorikoje nebeliks kompromisų. Šiųmečiai rinkimai bus tikrasis jų charizmos išbandymas.
____________________
Josephas S. Nye yra Harvardo universiteto profesorius ir knygos „Galios ateitis“ autorius.
