Meilėje, kare, o dabar ir finansuose galima viskas. Tai įrodė Europos pareigūnai, mainais į 10 mlrd. eurų paramą Kiprui pareikalavę, kad šis apmokestintų bankuose laikomus indėlius ir taip dar 6 mlrd. eurų surinktų pats.
Kipro gyventojai bei politikai pasišiaušė prieš tokį planą ir, regis, gręžiasi į Rusiją. Tačiau galima rasti ne vieną argumentą, kodėl Europa šiuo atveju gali būti teisi.
Europos pasiūlytas Kipro ir jo bankų gelbėjimo planas vertinamas prieštaringai. 10 mlrd. eurų gali būti skirti tik tuo atveju, jeigu šalis savarankiškai susirinks dar 5,8 mlrd. eurų. Tai padaryti buvo svarstoma apmokestinant bankuose laikomus indėlius. Pirminiame pasiūlyme buvo įrašytas 6,75 proc. vienkartinis mokesčio tarifas indėliams, mažesniems nei 100 tūkst. eurų, ir 9,9 proc. tarifas indėliams, viršijantiems minėtą sumą.
Vėliau Kipro vyriausybė siūlė atleisti nuo mokesčio tuos asmenis, kurie bankuose laiko mažesnes nei 20 tūkst. eurų sumas. Tačiau šalies parlamentarams neįtiko nė vienas pasiūlymas. Ir tai buvo pirmas kartas, kai nacionalinis parlamentas, nepaisydamas prezidento raginimų, atmetė Europos sukurptą gelbėjimo planą.
Šis planas sukūrė savotišką precedentą. Visoje ES galioja vienodos indėlių draudimo taisyklės – bankų griūties atveju gyventojų juose laikomos sumos, neviršijančios 100 tūkst. eurų, grąžinamos nepaliestos. Tačiau Kiprui buvo pasiūlyta dalį pinigų nusavinti, o indėlininkų praradimą kompensuoti atitinkama dalimi bankų akcijų.
Tiesa, euro grupės pirmininkas, Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, žadėjo, kad toks atvejis kitose ES valstybėse nepasikartos. Taip pat jis teigė, kad Kipras neturi pasirinkimo, prisidėti prie savo paties gelbėjimo ar ne. „Jie turi būti atitraukti nuo bedugnės krašto, bet tam turės patys surinkti 6 mlrd. eurų“, – interviu Nyderlandų televizijai RTL7 sakė J. Dijsselbloemas.
Europos iždininke vadinama Vokietija vis labiau siunta, kad suma, kurią reikia skirti pietinėms ES valstybėms gelbėti, nuolat auga. Vokiečių politikų teigimu, dėl dabartinės situacijos Kipras gali kaltinti tik save. Šalies politikams nesutikus su siūlomomis pagalbos sąlygomis, kai kurie jos bankai esą gali durų nebeatverti visai.
Kipro centrinio banko valdytojas Panicas Demetriadesas pabrėžė, kad indėlių apmokestinimas gali smarkiai pakirsti žmonių pasitikėjimą bankų sistema.
Įdomu tai, kad reaguodama į komplikuotą šalies padėtį pagalbą jai pasiūlė Kipro bažnyčia. „Valstybė gali disponuoti visu bažnyčios turtu… Tam, kad galėtume patys atsistoti ant kojų, be svetimšalių pagalbos“, – trečiadienio rytą, po susitikimo su prezidentu, teigė arkivyskupas Chrysostomas. Kipro bažnyčia yra pagrindinė trečio pagal dydį šalies banko „Hellenic Bank“ akcininkė.
Rusijos balsas
Ne paskutiniu smuiku Kiprui sprendžiant, kaip kapanotis iš finansinės duobės, griežia Rusija. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas siūlymą apmokestinti indėlius (tarp jų – ir tuos, kurie priklauso užsieniečiams) pavadino nesąžiningu, neprofesionaliu ir pavojingu. Ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas kalbėjo apie pinigų konfiskaciją ir pridūrė, kad Kiprui priėmus šį ES pasiūlymą tektų persvarstyti dvišalius santykius.
Kipro bankuose laikoma maždaug 68 mlrd. eurų indėlių. Apie 40 proc. jų priklauso užsieniečiams, tarp kurių daugiausia Rusijos piliečių.
Trečiadienį Kipro finansų ministras Michaelis Sarris lankėsi Maskvoje. Rusijos buvo prašoma penkeriems metams pratęsti 2011 m. suteiktą 2,5 mlrd. eurų paskolą, kuri turėjo būti grąžinta 2016 m., ir sumažinti 4,5 proc. siekiančią palūkanų normą.
Rusijos pažado M. Sarris, kurį citavo agentūra „Reuters“, kol kas negavo, tačiau džiaugėsi gera pradžia. Taip pat jis užsiminė, kad jo ir Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo diskusija ankstesnės paskolos klausimu neapsiribojo.
Maskvoje šiuo metu vieši ir Kipro energetikos ministras. Oficiali vizito priežastis – turizmo paroda. Tačiau tikrasis apsilankymo tikslas galėtų būti ir kitoks. Mat anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Rusijos energetikos milžinas „Gazprom“ siūlosi išspręsti Kipro problemas mainais į teisę žvalgyti Kipro vandenyse netoli Izraelio esančius didelius dujų rezervus.
Jei tai tiesa, ji gali reikšti, kad Maskva šią krizę išnaudoja kaip galimybę nusitiesti naujų kelių į Europą ir dar labiau supriešinti valstybes.
Kiprui tariantis su Rusijos politikais, ES tik didino spaudimą mažai valstybei. Europos centrinis bankas patikino nutrauksiantis pagalbos tiekimą Kipro bankams, jeigu šalis nesutiks su pateiktomis pagalbos sąlygomis.
Europa teisi?
Europos pareigūnų iškeltos sąlygos iš tiesų nemalonios Kipro gyventojams. Apskritai turbūt retas europietis su mielu noru savo santaupas skirtų bankams gelbėti ir laikytų tai sąžiningu problemos sprendimo būdu. Tačiau galima rasti bent kelias priežastis, kodėl šįkart ES turi teisę reikalauti, kad būtų panaudoti žmonių ir įmonių bankuose laikomi pinigai.
Pirmiausia, Kipras metų metus atliko vadinamojo mokesčių rojaus funkcijas. Dar ir dabar ši maža valstybė vadinama nešvarių Rusijos pinigų skalbimo mašina. Pernai rudenį Vokietijos užsienio žvalgyba įspėjo, kad Kiprui skirta piniginė parama gali nugulti Rusijos oligarchų kišenėse. Tai rašė įtakingas savaitraštis „Der Spiegel“.
Kaip skelbia „Reuters“, žinomas Rusijos verslininkas Dmitrijus Rybolovlevas valdo 9,7 proc. didžiausio Kipro banko „Bank of Cyprus“ akcijų. „Bloomberg“ duomenimis, šią banko dalį D. Rybolovlevas valdo per įmonę „Odella Resources“, veikiančią Mergelių Salose, kurios laikomos lengvatinio apmokestinimo zona. „Forbes“ milijardierių sąraše D. Rybolovlevas užima 119 vietą, o Rusijos milijardierių sąraše – 14 vietą.
Tad, atsižvelgiant į tokią tarptautinę Kipro reputaciją, vargu ar ES būtų politiškai korektiška skirti Kiprui paramą, beveik prilygstančią per metus šioje šalyje sukuriamam bendrajam vidaus produktui.
Maža to, ES, parodydama, kad pinigai nėra visiškai saugūs net mokesčių rojuose vadinamose šalyse, gali būti padariusi didelę paslaugą visai tarptautinei finansų sistemai, komentare „Reuters“ teigė apžvalgininkas Peteris Gumbelas.
Taip pat esą neaišku, kas geriau: ar skausmingas, bet vienkartinis pinigų „nurašymas“, ar kankynė, kurioje šiuo metu murkdosi, pavyzdžiui, graikai. Jeigu prieš kelerius metus jų kas nors būtų paklausęs, kuris iš dviejų variantas priimtinesnis, atsakymas galėjo būti labai nevienareikšmiškas.
