Pernykščius čempionus iš kovos dėl taurės išspyrė Gelzenkircheno „Schalke“.
Artėja Čempionų lygos (ČL) finalas Londone. IQ pasirausė prestižiškiausio klubinio futbolo turnyro istorijoje nuo jo gimimo 1992–1993 metais. Rezultatas – penkiolika atsakymų į pačius įdomiausius klausimus apie Čempionų lygą.
Ar ČL laimi čempionai?
Ne. Tik septyni (39 proc.) klubai tais pačiais metais sugebėjo triumfuoti Čempionų lygoje ir savo šalies pirmenybėse. Visais kitais atvejais laimėjo antrą, trečią ar net žemesnę vietą savo čempionate užėmusios komandos. Pamename 2005 metų „Liverpool“, kai laimėję prieš „Milan“ Stambule savo šalies pirmenybėse jie tesugebėjo užimti 5-ąją vietą ir tik išimties tvarka gavo leidimą ginti savo iškovotą titulą Europoje. Toks fenomenas paaiškinamas tuo, kad komandos patiria didelius krūvius, milžinišką spaudimą, yra kamuojamos traumų, todėl keliuose turnyruose dalyvauti joms yra be galo sunku. Ne veltui „Barcelona“, „Manchester United“ ir Milano „Inter“ iškovoti trys trofėjai per sezoną laikomi fenomenaliu laimėjimu.
Ar klubai nugalėtojai lemia sėkmę ir savo šalies rinktinėms, ir atvirkščiai?
Ne. Nuo 1992–1993 metų sezono įvyko devyni svarbūs nacionalinių ekipų turnyrai: penki pasaulio čempionatai ir keturi Europos čempionatai. Tik keturis kartus (44 proc.), su 1–2 metų paklaida, sutapo ir pasaulio ar Europos, ir iš tos šalies kilę Čempionų lygos laimėtojai. 1996-aisiais Senojo žemyno nugalėtoja tapo Vokietijos rinktinė, o ateinantį sezoną Dortmundo „Borussia“ klubas laimėjo Čempionų lygą. 2006 metais pasaulio čempione tapo Italija, o kitą Čempionų lygos sezoną nebuvo lygių „AC Milan“. „Barcelonos“ triumfą Europoje sekė ir Ispanijos rinktinės pergalės abiejuose didžiausiuose futbolo turnyruose.
Ar yra klubų, kurie būtų dalyvavę grupės varžybose visuose 18 sezonų?
Ne. Du sezonus praleidęs „Manchester United“ yra daugiausia kartų grupės varžybose dalyvavęs klubas. 15 sykių žaidė Ispanijos gigantai „Barcelona“, „Real“ bei Portugalijos „Porto“, po 14 kartų tai darė Miuncheno „Bayern“ ir „AC Milan“.
Ar čempionai sugeba apginti savo titulą?
Ne. Kol kas nėra nė vieno klubo, kuris per 18 sezonų būtų apgynęs savo iškovotą titulą. Geriausia, kas buvo pavykę iki šiol, tai susigrąžinti titulą po metų pertraukos („Real“ 1998, 2000, 2002 m.). Kiti klubai kelerius metus iš eilės aršiai kovoja finale, bet taip ir nelaimi („Juventus“ 1997–1998 m., „Valencia“ 2000–2001 m.), dar kiti, būdami čempionais, pasiekia finalą, kur taurė vėl atrodytų taip arti, bet ją praranda („Milan“ 1994 m., „Ajax“ 1995 m., „Juventus“ 1997 m., „Manchester United“ 2009 m.).
Ar laimi tik didžiausių Europos futbolo lygų klubai?
Taip. Net 16 kartų (89 proc.) prestižinę taurę virš galvos kėlė 5 didžiųjų Europos futbolo lygų atstovai iš Anglijos, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos. Tai pats geriausias įrodymas, kad Europos populiariausias sportas yra labai koncentruotas ir naujų žaidėjų čia beveik neatsiranda. Tik neeiliniai treneriai su jaunais talentais sugeba sugriauti šią piramidę. 1995 metais tokį žygdarbį atliko olandas Louisas van Gaalas su „Ajax“, 2004-aisiais – portugalas Jose Mourinho su „Porto“. Jeigu žvelgsime į visas ČL grupės turnyro komandas nuo 1992–1993 metų sezono iki šio, pamatysime, jog didžiųjų lygų klubai sudaro 28 proc. visų dalyvių. Tačiau artėjant lemiamoms kovoms, smulkieji iškrinta ir pusfinalius pasiekia išskirtinai tik didžiausieji (86 proc.). Žinoma, tai – pinigų įtaka. Išsišokėlių ekipas akimirksniu iššluoja didieji išpirkdami geriausius žaidėjus. Taip koncentracija ir auga. Po „Porto“ triumfo 2004 metais į Čempionų lygos pusfinalį pateko tik vienintelis „PSV Eidhoven“, kuris nepriklauso didžiosioms lygoms.
Ar laimi tik keletas?
Taip. Tik 12 (10 proc.) skirtingų klubų iš 119 skirtingų, patekusių į grupės varžybas, yra laimėję Čempionų lygą. Iš jų tik 4 (3 proc.) padarė tai daugiau nei kartą. Taurė tarsi skolinama tam tikram laikui kitam klubui žinant, kad ją pavyks vėl susigrąžinti. Šimtai kitų gali tik nuolat svajoti apie ją, bet realiai iki jos nepriartėja.
Ar finalo dalyviai laimi namų stadionuose?
Ne. Nėra nė vieno klubo, kuris būtų laimėjęs savo stadione surengtame finale. Tik dvi ekipos laimėjo finaluose, vykusiuose jų šalyje. Tai padarė „Juventus“ 1996 metais Romos olimpiniame stadione ir Dortmundo „Borussia“ kitais metais Miuncheno olimpiniame stadione. Šiais metais prieš ketvirtfinalius šią svajonę dar galėjo įgyvendinti Londono „Chelsea“ ir „Tottenham“ ekipos.
Ar ČL pajamos yra pagrindinės futbolo klubams?
Ne. Kuo didesnis klubas, tuo tiesioginių Čempionų lygos pajamų iš visų UEFA įplaukų dalis mažesnė. Dešimtyje didžiausių Europos klubų UEFA mokėjimai sudaro tik 10–15 proc. Žinoma, įvertinus visas pajamas, kurias ekipoms generuoja prestižiškiausias turnyras (transliacijos, varžybų pajamos, reklama, kt.), pamatytume šį skaičių dvigubai ar net trigubai didesnį.
„MasterCard“ skaičiavimais, Čempionų lygos finalo Madride sukurta finansinė vertė pasiekė rekordinius 350 mln. eurų (2009-aisiais 313 mln. eurų). Iš jų net 55 proc. sumos atiteko finalo dalyviams „Bayern“ bei „Inter“ (190 mln. eurų), net 50 mln. eurų teko miestui, priėmusiam šias dvi ekipas. Prognozuojama, kad šiemet gegužės 28 d. finalas Londone bus dar ekonomiškai didesnis renginys nei prieš metus.
Ar tik turtingiausi laimi ČL?
Taip. Net 9 (75 proc.) iš 12-kos čempionų nuolat patenka tarp 20 turtingiausių, daugiausia pajamų susišluojančių Europos klubų. Remiantis „Deloitte“, skurdžių – išsišokėlių vaidmuo tenka „Ajax“, „Dortmund“ bei „Porto“ ekipoms. Tai dar vienas įrodymas, kad pinigai laimi varžybas. Tik sunku pasakyti – ar šie klubai laimi, nes yra turtingi, ar jie turtingi, nes laimi. Aišku viena – čempionai turi tradicijas, stiprų finansinį užnugarį, talentų auginimo sistemą ir išplėtotą agentų tinklą.
Ar čempionų ekipose žaidžia geriausi pasaulio bei Europos futbolininkai?
Ne. Tik 5 (28 proc.) futbolininkai buvo išrinkti FIFA geriausiais pasaulyje tais pačiais metais, kai savo rankomis lietė garsiąją taurę: Ronaldo (2002 m.), Kaka (2007 m.), Cristiano Ronaldo (2008 m.), Lionelis Messi (2009, 2010 m.). Dažniausiai laimi individualiai nepakartojami žaidėjai (Ronaldinho, Zinedine’as Zidane’as, Rivaldo), žaidžiantys geruose klubuose, stipriose nacionalinėse rinktinėse. Lygiai tiek pat, tik 5 (28 proc.) Čempionų lygos laimėtojai buvo išrinkti Europos geriausiais: Luisas Figo (2000 m.), Ronaldo (2002 m.), Kaka (2007 m.), Cristiano Ronaldo (2008 m.) ir Leonelis Messi (2009 m.).
Ar brangiausi žaidėjai laimi ČL?
Ir ne, ir taip. Tik 5 iš 10 brangiausių visų laikų žaidėjų yra laimėję Čempionų lygą. Sunku įsivaizduoti, tačiau tokie puikūs žaidėjai kaip Zlatanas Ibrahimovičius (69,5 mln. eurų), Fernando Torresas (58,5 mln. eurų), Hernanas Crespo (55 mln. eurų), Gianluigi Buffonas (54,2 mln. eurų) ir Gaizkas Mendieta (48 mln. eurų) nėra laimėję prestižinio turnyro. Tiesa, jie vis dar puoselėja tokias viltis.
Ar rezultatyviausi žaidėjai žaidžia nugalėtojų ekipose?
Taip. 8 (80 proc.) iš 10 rezultatyviausių visų laikų turnyro žaidėjų yra bent kartą laimėję Čempionų lygą. Raulis, Ruudas Van Nistelreooy’us, Fillipo Inzaghi, Alessandro Del Piero, L. Messi, Fernando Morientesas, Samuelis Eto’o laimėjo, o Thierry Henry ir Didier Drogba šio tikslo nepasiekė. Suprantama, čempionai žaidžia daugiausia rungtynių per sezoną, todėl puolėjai turi galimybę įmušti daugiau įvarčių.
Ar yra žaidėjų, laimėjusių su skirtingomis ekipomis?
Taip. Tokių žaidėjų nėra mažai. Reikėtų išskirti olandą Clarencą Seedorfą, kuris triumfavo su trimis skirtingomis ekipomis: „Ajax“ 1995 m., „Real“ 1998 m. ir „Milan“ 2003 m. bei 2007 m. Taip pat yra žaidėjų, sugebėjusių laimėti turnyrą dvejus metus iš eilės su skirtingomis ekipomis: Marcelis Desailly su „Marseille“ (1993 m.) ir „Milan“ (1994 m.), Paulo Sousa su „Juventus“ (1996 m.) ir „Dortmund“ (1997 m.), Gerardas Pique su „Manchester United“ (2008 m.) ir „Barcelona“ (2009 m.).
Ar yra miestų, kurių skirtingos ekipos būtų laimėjusios Čempionų lygą?
Taip. Milanas – vienintelis miestas Europoje, turintis dvi komandas, iškovojusias trofėjų. Tai sėkmingai darė „Milan“ (1994, 2003 ir 2007 m.), o pernai laimėjo ir „Inter“.
Ar ČL yra labiausiai lankomas tarptautinis sporto renginys pasaulyje?
Ne. Pasaulio čempionatai vidutiniškai surenka daugiau žiūrovų. Čempionų lyga pagal šį rodiklį yra antroje vietoje (vidurkis – daugiau nei 40 tūkst. žiūrovų). Tačiau pasaulio čempionatas vyksta tik mėnesį, tuo tarpu klubinis turnyras vyksta visą sezoną. Todėl sezono lankomumo rodikliai Čempionų lygoje išties įspūdingi. O 2009 metais vykęs finalas tarp „Manchester United“ ir „Barcelonos“ ekipų, pasak BBC, tapo žiūrimiausiu sporto renginiu pasaulyje (109 mln. žiūrovų vidutinė TV auditorija), aplenkęs net amerikietiškąjį futbolą „Super Bowl“.
