Apetitas plečiant Panevėžio istorinės dalies ribas miesto Savivaldybei gali atsisukti kitu lazdos galu. Ypatingą rūpestį kultūros paveldu pademonstravusi ir už Europos Sąjungos paramą miesto istorinės dalies ribas išplėtusi nuo 138 ha iki daugiau nei 2000 ha, Savivaldybė dabar turi progą parodyti, kiek iš tiesų jai svarbus istorinis palikimas.
Prašo pinigų renovacijai
Vieno seniausių miesto pastatų, pačiame centre esančio Laisvės a. 25-ojo A namo gyventojai prašo Savivaldybės finansiškai prisidėti prie ties avarinės būklės riba balansuojančio pastato renovacijos.
Bendrijos pirmininkės Vaidos Vadlugienės teigimu, vien dėl namo fasadą puošiančių saugotinų architektūros elementų jo renovacija brangsta maždaug 300 tūkst. Lt.
Renovacijos projekto sąmatą, pasak pirmininkės, gerokai išpūtė namą puošiantys senosios architektūros elementai – akmeniniai pamatai, dekoruotas fasadas, čerpių stogas.
Tik trylikos butų dviejų aukštų namas Laisvės a. prieigose statytas 1900 metais. Daugiabutis patenka į unikaliausių Panevėžio pastatų sąrašą ir paveldosaugininkų įvardijamas kaip vienas gražiausių.
Sunerimę dėl paveldo
Gyventi saugomame reprezentaciniame pastate jo šeimininkams nei patogu, nei pigu.
Pasak V. Vadlugienės, už trijų kambarių šildymą centralizuotos šilumos tiekėjai tenka pakloti apie 600 Lt, nors butuose termometro stulpelis retai tepakyla aukščiau 14-os laipsnių.
„Džiaugiamės, kai saulė kambarius pašildo, tada jau 17–18 laipsnių pasiekia“, – pasakoja pirmininkė.
Gyventojus gąsdina ne tik šaltis. Paveldosaugininkams susižavėjimą keliantis pastatas tampa grėsmingas ir jo šeimininkams, ir praeiviams. Nuo 1900 metų nerenovuoti architektūros puošybos elementai pradėję trupėti, byra atskilusios jų detalės.
Namą renovuoti sumanę gyventojai patys susirūpino išsaugoti paveldą ir kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinį.
Paveldosaugininkai pateikė reikalavimą atnaujinant pastatą išsaugoti architektūrines fasado puošybos detales.
Pasak V. Vadlugienės, kaip antrą šimtmetį skaičiuojantį namą renovuoti taip, kad jis atitiktų ir šiandienos energinius reikalavimus, ir būtų išsaugotos jo vertingosios savybės, bendriją konsultavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, Kultūros paveldo departamentas, Statybų produkcijos sertifikavimo centras, taip pat statybos produkcijos gamintojai.
„Turime realią galimybę atlikti bandomąjį projektą – tokį, kuris suvienytų Lietuvos mokslinį ir gamybinį potencialą, leistų pasiekti pavyzdinių rezultatų, skatintų tolesnes tokio tipo daugiabučių renovacijos perspektyvas“, – Savivaldybei įrodinėja namo bendrija.
Gyventojų nuomone, moderniai renovuotas, bet paveldosaugos reikalavimus atitinkantis namas galėtų tapti moksline ir mokomąja baze abiem miesto veikiančioms aukštosioms mokykloms – Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetui bei Panevėžio kolegijai.
„Renovuoti paveldą – iššūkis, su kuriuo susiduria ir Lietuvos, ir kitų šalių miestai. Kadangi tokio pobūdžio renovacija labai sudėtinga, ne kartą yra skaudžiai suklysta sunaikinant paveldo elementus“, – nekartoti klaidų valdininkus įspėja istorine vertybe pripažinto namo gyventojai.
Teks ieškoti lėšų
Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas tvirtina, jog toks gyventojų prašymas visiškai pagrįstas. Anot jo, nors pats namas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, tačiau paveldosaugininkai jį yra įvertinę kaip vertingą, be to, pastatas stūkso pačios Savivaldybės pripažintoje miesto istorinėje dalyje.
„Panevėžio savivaldybė apsispręsdama saugoti istorinę dalį įsipareigojo ne tik prisidėti, bet netgi ir pati finansuoti vertingų pastatų sutvarkymą. Gyventojų prašymas pagrįstas ir Savivaldybė, jei laikosi įstatymų, turėtų jį tenkinti“, – teigė A. Umbrasas.
Paveldosaugininką stebina Lietuvoje startavusi masinė daugiabučių renovacija, suvienodinanti namus. Aplinkos ministerijos patvirtintas ir Būsto energijos taupymo agentūros administruojamas dabartinis renovacijos modelis nenumato, ką daryti su pastatais – istorinėmis vertybėmis.
Laisvės a. 25A namas – ne vienintelis Panevėžyje, pakliuvęs į renovacijos spąstus. Į renovuotinų namų sąrašą Savivaldybė buvo įtraukusi ir Ramygalos g. 15-ąjį namą, kaip vieną daugiausiai suvartojančių šilumos energijos mieste. Namo investicinis projektas jau buvo parengtas, tačiau renovacijos procesas sustojo patiems gyventojams pareikalavus išsaugoti pastatą puošiančias senosios architektūros detales. Savivaldybės pasamdyti projekto rengėjai pareiškė to padaryti nematantys galimybių.
Kol kas – tyla
Unikalaus daugiabučio gyventojai laukia atsakymo, kaip pasielgs miesto valdžia. Kol kas ji į žmonių prašymą nėra įsigilinusi – raštą gavęs miesto meras šią savaitę vieši Rumunijoje.
Vicemero Maurikijaus Grėbliūno nuomone, prašymą meras veikiausiai adresuos Savivaldybės administracijai pateikti išvadoms, ar iš miesto biudžeto gali būti skirta lėšų kultūros paveldui išsaugoti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
