Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo sparčiau, nei prognozuota, ir pranoko visų šalies ekonomikos raidą prognozuojančių institucijų prognozes. Vis dėlto dėl sparčiai blogėjančios tarptautinės ekonomikos situacijos kitąmet tokie BVP augimo tempai vargu ar išsilaikys, prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda.Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį šalies BVP buvo 6,6 proc. didesnis nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
Anot finansų analitiko, lėtėjimo tendencijas buvo galima įžvelgti anksčiau skelbtoje pagrindinių šalies verslo sektorių veiklos statistikoje. 2011 m. sausį-birželį, palyginti su analogišku 2010 m. laikotarpiu, visa pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo 12,5 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 12,4 proc.), tuo tarpu sausį-rugsėjį augimo tempas sumenko iki 10,6 proc. (pašalinus darbo dienų įtaką – 10,7 proc.).
Stabilizavosi transporto sektoriaus įmonių rodikliai: sausį-birželį AB Lietuvos geležinkeliai pervežė 13,9 proc. daugiau krovinių nei prieš metus, tuo tarpu sausį-rugsėjį – 14,1 proc.; Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2011 m. sausį-birželį krovinių perkrovimas per metus padidėjo 19,6 proc., o sausį-rugsėjį – 17,6 proc.
Didesnių augimo tempų nebepasiekia ir tam tikrą laiką Lietuvos ekonomiką į priekį stūmęs mažmeninės prekybos sektorius. 2011 m. sausį-birželį mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis buvo 22,1 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu sausį-rugsėjį – 21,3 proc., mažmeninė prekyba neįskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybos padidėjo atitinkamai 6,3 proc. ir 7,4 proc., teigia G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, BVP augimo sulėtėjimą didelę dalimi lems situacija pagrindinėse eksporto rinkose. Lietuvos rinka yra per maža, kad atsilaikytų prieš eksporto sumažėjimą, todėl G. Nausėda prognozuoja investicijų į verslo plėtrą sumažėjimą. Vietoje gamybos plėtros prioritetas yra teikiamas didesniam efektyvumui ir konkurencingumui, stengiamasi mažinti finansinio sverto rodiklius, t. y. kontroliuoti įsiskolinimo lygį, teigiama G. Nausėdos pranešime.
Investicijų mažėjimo tendencijos turėtų daryti įtaką ir darbo vietų kūrimo procesui. Finansų analitikas prognozuoja, jog nebūdami įsitikinę savojo verslo perspektyva, darbdaviai nenoriai priims naujus darbuotojus pagal neterminuoto darbo sutartis. Tai savo ruožtu lems ir darbo užmokesčio politikos slinktį, apsiribojant vienetiniais atlyginimų kėlimo atvejais ir pamirštant ankstesnius planus didinti algas urmu. G. Nausėdos teigimu, tai nereiškia, kad nedarbo lygis nustos mažėti, o vidutinis darbo užmokestis nustos augęs, tačiau nevertėtų puoselėti ir staigaus šių rodiklių gerėjimo vilčių.
ELTA
