Žengdami į 2013-uosius šampano taurę galėsime pakelti ir už šalies ekonomiką. Mat šalyje per pastaruosius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų viršyti rekordinius 2008 m.
Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, augo 4,4 proc. Tai lėmė gerėjantys žemės ūkio, apdirbamosios gamybos ir vidaus prekybos rodikliai.
Jeigu ketvirtąjį ketvirtį ūgis augs panašiai sparčiai, nominalusis BVP gali nežymiai viršyti prieškrizinį lygį. Finansų ministerijos prognozė kiek kuklesnė ir žada tik priartėjimą prie 2008 m. lygio.
Tiesa, realusis BVP (įvertinus kainų pokyčius) šiemet trečiąjį ketvirtį priartėjo dar tik prie 2007 metų lygio. Jei ir kitąmet išliks panašus augimas, tuomet bus pasiekta ir 2008-aisiais buvusi viršūnė.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomikos augimas šių metų pabaigoje ir kitąmet priklausys ne tik nuo padėties euro zonoje, kuri, tikėtina, neblogės, bet ir nuo naujos Vyriausybės politikos.
Nuosaikus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, anot N. Mačiulio, gali padidinti vidaus paklausą, tačiau nepasvertas staigus jo didėjimas gali pakirsti kai kurių įmonių konkurencingumą ir slopinti naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda priminė, kad žiemos sezono pradžią „papuošiančios“ rekordiškai didelės šildymo sąskaitos vers gyventojus naudoti santaupas ir riboti antrojo arba trečiojo būtinumo prekių vartojimą. Tad smūgį greičiausiai patirs drabužių ir avalynės pardavėjai, kurie vasaros pabaigoje sparčiai stojosi ant kojų.
„Be to, šildymas ir kiti energetiniai ištekliai yra sudėtinė verslo įmonių sąnaudų dalis, todėl su šildymu susijusių išlaidų poveikis ekonomikai paskutinį šių metų ketvirtį – vienareikšmiškai neigiamas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad sudėtingas laikotarpis laukia ir eksportuojančių įmonių. Joms esą bus sunku stiprinti savo pozicijas užsienio rinkose. Gamybos sąnaudų struktūrą slėgs toliau brangstantys energetiniai ištekliai, o mažėjant nedarbo lygiui ir išliekant didelei infliacijai, darbuotojai netoleruos atlyginimų įšaldymo.
