Aiškinsis dėl dekreto
Konstitucinis Teismas pirmadienį nagrinės bylą, kurioje bus sprendžiama, ar prezidento dekretas, pagal kurį iš pareigų buvo atleisti trijų teismų pirmininkai, atitinka Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas.
Įtarus korupciniais ryšiais su Viliaus Karaliaus cigarečių kontrabandininkų grupuote, 2003-iaisiais liepos 22-ąją prezidento dekretu iš Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pareigų buvo atleistas Darius Japertas, iš Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko pareigų – Arvydas Gudas, Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigų neteko Palmira Linkevičienė. Jų elgesys nebuvo svarstomas Teisėjų garbės teisme, jiems nebuvo iškeltos drausminės bylos.
Manydama, kad atleista neteisėtai ir nepagrįstai, P.Linkevičienė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė grąžinti ją į buvusias pareigas. Teisme galutinai suformulavusi ieškinį, P.Linkevičienė paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar prezidento dekretas neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos, valdžios skyrimo principams, kai kuriems Teismų įstatymo straipsniams. Skundą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija šį prašymą nusprendė tenkinti.
Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar prezidento dekretas savo prasme ir turiniu atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir pilietinės visuomenės principus, lygybes prieš įstatymą, nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konstituciniam Teismui taip pat teks nustatyti, ar nebuvo pažeista dar dviejų buvusių teisėjų – Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko D.Japerto ir Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininko A.Gudo – atleidimo procedūra. Dėl atleidimo iš darbo jie taip pat kreipėsi į teismą.
Buvę teisėjai tvirtina, kad juos atleidžiant buvo pažeista procedūra. Kadangi teisėjai buvo atleisti drausmine tvarka, juos pirmiausia turėjo svarstyti Teisėjų garbės teismas.
Neturi teisės dirbti
Pernai birželio 9-ąją Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Generalinės prokuratūros skundą ir buvusių teisėjų bylą nagrinėjo iš naujo. Jo nuosprendžiu buvo panaikintas buvusiems teisėjams anksčiau paskelbtas palankus išteisinamasis nuosprendis. D.Japertas, A.Gudas ir P.Linkevičienė pripažinti kaltais ir nuteisti. Apeliacinio teismo sprendimu, teismų vadovams tam tikrą laiką atimta teisė dirbti darbą teisinėse, teisėsaugos ir teisminėse institucijoje. Buvusiam Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkui A.Gudui tokia teisė atimta ketveriems metams, P.Linkevičienei – metams ir trims mėnesiams, o buvusiam Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkui D.Japertui – dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Kontrabandos karaliumi tituluojamam buvusiam policininkui V.Karaliui teismas skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, bet ji atidėta dvejiems metams. Per šį laikotarpį vyriškis be bausmės vykdymą prižiūrinčio pareigūno žinios negalės išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms dienoms, negalės keisti gyvenamosios vietos.
S.Gudą ir V.Karalių teismas pripažino kaltais organizavus piktnaudžiavimą tarnyba siekiant asmeninės naudos ir nuteisė už visus epizodus, kuriuos jiems inkriminavo prokuratūra. D.Japertas ir P.Linkevičienė pripažinti kaltais piktnaudžiavus tarnyba, siekiant asmeninės naudos.
Nepatenkinti šiuo teismo sprendimu nuteistieji jį apskundė Aukščiausiajam Teismui, jis bylą nagrinės antradienį.
Savo kasaciniuose skunduose Aukščiausiajam Teismui P.Linkevičienė prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, o D.Japertas, A.Gudas ir V.Karalius – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Generalinė prokuratūra kasaciniame skunde teismo prašo V.Karaliui panaikinti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą ir jį nuteisti penkerius metus kalėti.
Ilgas teismų maratonas
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs buvusių teismų pirmininkų bylą, 2004 metų lapkričio 29 dieną priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Jame buvo konstatuojama, kad nei D.Japertas, nei A.Gudas, nei P.Linkevičienė neatliko veiksmų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadarė didelės žalos valstybei ir nepakenkė baudžiamųjų bylų tyrimui. Tad pagalbos V.Karaliui ir jo bendrininkams valstybiniam kaltintojui įrodyti nepavyko. O V.Karaliui už tai, kad mėgino paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją, buvo skirta 50 MGL – 6250 litų – dydžio bauda. Dėl dalies Generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų V.Karalius buvo išteisintas.
Šį nuosprendį Generalinė prokuratūra apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. 2005-ųjų balandį jį peržiūrėjus, buvusiems teisėjams ir V.Karaliui nebuvo inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tad paliktas galioti išteisinamasis Apygardos teismo nuosprendis. Tų pačių metų lapkričio 29-ąją Aukščiausiasis Teismas, kuriam Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Generalinė prokuratūra, grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Padėdavo žentui
„Sekundė“ rašė, kad, Generalinės prokuratūros duomenimis, visi trys teismų pirmininkai buvo korupciniais ryšiais susiję su V.Karaliaus vadovaujama kontrabandininkų grupuote. Jų paprašyti teismų vadovai tardavosi su pavaldžiais teisėjais, kad šie atmestų prokuratūros prašymus suimti įtariamus grupuotės narius. V.Karalius 2002-aisiais kreipėsi į savo žmonos Kristinos Gudaitės tėvą, kad šis padėtų išvengti suėmimo už kontrabandos gabenimą įkliuvusiems jo bendrams. 2002 metų liepą sulaikius kontrabandos gabenimu įtariamus brolius Ralius, V.Karalius prašė uošvio pagelbėti. Šis kreipėsi į D.Japertą, o pastarasis prašymą dėl Ralių perdavė tuometei Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkei P.Linkevičienei. Broliai Raliai suėmimo išvengė. Vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnams teisėja teigė, kad nebuvo įstatymuose numatytų pagrindų kontrabandininkams suimti.
Dalia MEŠKONYTĖ
„Sekundės“ arch. nuotr. P.Linkevičienė su prašymu kreipėsi į
Konstitucinį Teismą, šis aiškinsis ir dėl D.Japerto atleidimo teisėtumo.
