J. Markevičiaus nuotr. Trenerės komandų Skaistakalnio parke klauso beveik pusšimtis bėgimo mėgėjų.
Vaikščiodami vakare Skaistakalnio parku nenustebkite pamatę kelias dešimtis bėgikų: maždaug toks skaičius vasarą lanko nemokamas Vilniaus maratono organizuojamas treniruotes.
Sportininkai klusniai klauso trenerės Kristinos Jasinskaitės švilpuko ir komandų: 24-erių lengvosios atletikos specialistė jau antrą vasarą leidžia kartu su sporto mėgėjais ir juos ruošia didžiausiai šalyje bėgimo šventei – tarptautiniam Vilniaus maratonui, kuris vyks rugsėjo 14 dieną.
Žinoma, ne visi jos auklėtiniai šiemet sieks įveikti visą 42,195 km distanciją: kai kurie ruošiasi bėgti pusę maratono ar 10 kilometrų, o kai kurie jau įveikė didžiausią gyvenime iššūkį – pasiryžti bėgimo treniruotėms ir pradėti bėgioti.
Pasak K. Jasinskaitės, tai jau yra didelė pergalė įveikti save. Dar visai neseniai ji pati skynė pergales barjerinio bėgimo rungtyse, ne kartą tapo šalies čempione ir perspektyvei lengvaatletei pagrįstai buvo pranašaujama graži sportininkės karjera su pasaulio čempionų ir olimpinių žaidynių startais. Tačiau traumos ir nesėkmės privertė anksti nutraukti aktyvų sportinį gyvenimą, tačiau mergina nepalūžo ir tapo trenere.
Ambicinga ir drąsi lengvosios atletikos specialistė pasidalino mintimis apie šių metų nemokamas bėgimo treniruotes, auklėtinių tikslus ir patirtį dirbant su mėgėjais.
– Šiemet prie jūsų vadovaujamų treniruočių prisijungė beveik pusšimtis naujų veidų. Ar visi jie naujokai, kokių tikslų siekia bėgikai?
– Tiesą pasakius, kai gegužės mėnesį treniruotėje mūsų susirinko virš 40, tarsi patyriau nedidelį šoką. Pagalvojau: „Pagaliau bus smagus, didelis būrys ir man, kaip treneriai, bus nuolatinis tobulėjimas.
Žmonės labai įvairūs, nuo pažengusiųjų iki ką tik atradusių sportą – šiuo atveju, bėgimą savo gyvenime. Turiu labai pajėgius vyrus, bėgdami atkarpėles, fartlekus ir įvairius tempinius pratimus, jie sugeba visiškai išpildyti visus mano norus ir lūkeščius. Merginos daugiau ruošiamos fiziškai, kad atlaikytų krūvius ir stiprintų organizmą. Nors puikiai sugeba bėgti ir ilgesnius nuotolius. Visi su laiku stiprėjame ir kiekviena treniruotė atneša mažą džiaugsmą tiek man, tiek manau, ir mano sportininkams.
– Ar nėra sunku vesti treniruotes kelioms dešimtims žmonių? Juk atvyksta įvairaus lygio, amžiaus, pajėgumo sporto mėgėjų? Ar dėl to nenukenčia individualumas, dėmesys kiekvienam sportininkui?
– Nepasakyčiau, kad sunku, nes kai darbas tau yra malonumas, tu juo ir džiaugiesi. Kuo jo daugiau, kuo jis įvairesnis ir duoda tau daugiau iššūkių, tuo tu labiau tobulėji. Apie dėmesį reikėtų paklausti pačių sportininkų, ar trenerė viską suspėja, nes aš tikiuosi, kad viskas pavyksta. Manau, kiekvienas sportininkas gauna tam tikrą dėmesį: kiekvieno pulsas būna patikrintas, paklausta kaip jaučiasi, ką skauda, ko trūksta ir panašiai.
Danske Bank bėgimo akademijos nuotr. K. Jasinskaitė jau antrus metus sportininkus ruošia didžiausiai bėgimo šventei Lietuvoje – rugsėjį vyksiančiam tarptautiniam Vilniaus maratonui.
– Ar pratybos skiriasi nuo praėjusių metų? Koks užsiėmimų turinys?
– Kiekvieni metai skirtingi, skirtingos ir treniruotės, kitaip nesudominsime žmonių. Pratybų pradžioje visada atliekame mankštą, o tada jau priklauso nuo treniruotės tipo, nuo laiko, likusio iki varžybų, koks pasiruošimas žmonių ir visa kita. Pratybos skirtingos: jėgos, ištvermės, „smūginės“ – daug bėgimų ir mažai poilsio. Viskas individualiai paskirstyta pagal bėgiko pajėgumą.
– Treniruotės vyksta pirmadieniais, trečiadieniais, ar tai pakankamas krūvis per savaitę? Ką rekomenduojate veikti kitomis dienomis?
– Ne, dvi treniruotės yra dar mažai, todėl visus kviečiu prisijungti prie „Danske bank bėgimo akademijos“. Narystės mokestis mėnesiui – tik 30 litų: į kainą įeis maniežo nuoma žiemai, trenerio priežiūra ir pratybų skaičius išaugtų iki 4 kartų per savaitę, taip galėtume sportuoti ištisus metus. Kitomis dienomis visi atletai žino planą, ką jiems reikia įvykdyti per savaitę ir jie dirba individualiai.
– Iš kur semiatės idėjų, naujų pratimų, užduočių? Kokia metodine medžiaga naudojatės, su kuo konsultuojatės?
– Kiekvienas treneris kasdien turi tobulėti, kitaip greit atsiras geresnių už tave. Šiuolaikinės tehnologijos labai lengvai tai leidžia daryti, tereikia noro. Metodikos semiuosi iš naujausios mokslinės literatūros: įvairios knygos, straipsniai – dažniausiai užsienio kalba, seminarų įrašai, konsultuojuosi su patyrusiais treneriais, sportininkais ir didelį žinių bagažą įgijau studijose, dabar jas tik gilinu ir išbandau praktikoje. Svarbiausia, viską bandau pati išmėginti prieš duodama krūvį žmonėms, dažnai treniruotes darau ryte, išbandau pratimus, o vakare galiu parinkti žmonėms pačius tinkamiausius tos treniruotės tipui.
– Ar nevėlu prisijungti prie jūsų treniruočių naujiems bėgikams? Ar jie turi turėti sportinį pasiruošimą?
– Priimu visus norinčius bet kada, o jau mano darbas iš molio padaryti skulptūrą. Jie turi turėti rankšluostį arba kilimėlį atsigulus daryti pratimus, būtinas vandens buteliukas ir gera nuotaika.
– Kiekvienas treneris nori dirbti su talentingiausiais, perspektyviausiais sportininkais, kokios jūsų, kaip trenerės ambicijos, svajonės?
– Aš pati kaip sportininkė siekiau tobulumo, tokie buvo mano kriterijai. Dabar man tobula yra tada, kai žmogus prieina ir padėkoja už darbą. Man nesvarbu, ar jis per tą treniruotę pirmą kartą nubėgo 3 kilometrus nesustojęs ar jis visas atkarpas įvykdė nurodytu, rekordišku tempu. Man nereikia šlovės olimpe, tikiuosi, mano šlovė ateis su laiku. Dabar esu be galo laiminga po treniruočių matydama savo atletus pavargusius, bet laimingus veidus. Vadinasi, jie vienu valios laipteliu palipo aukštyn.
– Jūsų sportinė karjera nutrūko gana anksti ir netikėtai, priminkite, kodėl tai atsitiko? Ar nebuvo gaila atsisveikinti su didžiuoju sportu, alinančiomis treniruotėmis ir pasiruošimo stovyklomis?
– Nusprendžiau save realizuoti trenerės amplua. Turiu ne vieną, ir ne dvi darbo vietas, o paroje – deja, tik 24 valandos. Esu jaunas žmogus, o dirbti pusę jėgos ir neatiduoti savęs sportui aš nemoku, tad pasirinkau dabar mėgėjos statusą. Tikiuosi, atrasti tokių sportininkų, kurie mylės sportą, kaip pati mylėjau ir myliu jį.
– Esate jauna, ar nėra minčių sugrįžti į aktyvų sportą, tapti ilgų nuotolių bėgike?
– Jau šį sezoną norėjau dalyvauti „Eurovaistinės“ bėgimo taurės etapuose, bet trauma neleidžia rimtai ruoštis ir bėgioti, tad planus nukeliu kitiems metams.
Linas JOCIUS
J. Markevičiaus nuotr.
