Buvusi įtariamoji kerta prokurorams

Atlygio nesulaukė

Įtarimų korupcija šleifo atsikračiusi buvusi vicemerė
liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė tvirtina iki užgriūvant nemalonumams nė
įsivaizduoti negalėjusi, kokiais metodais dirba nepriklausomos Lietuvos
prokurorai.

Z.Kukuraitienei įtarimai buvo pareikšti 2009-ųjų pabaigoje. Į
prokurorų akiratį politikė pateko dėl to, kad 2008-ųjų vasarą, bendraudama su
statybų bendrovės „Steiga“ generaliniu direktoriumi Juozu Latvėnu, šiam pažadėjo
padėti laimėti Lėlių vežimo teatro rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų
konkursą. Generalinės prokuratūros duomenimis, mainais Z.Kukuraitienė
verslininko prašiusi paremti Seimo rinkimuose dalyvaujančią jos partiją. Tuomet
politikė dar priklausė Naujajai sąjungai ir buvo viena aktyviausių jos narių
Panevėžyje. „Steigos“ vadovas tokią paramą pažadėjęs. Ikiteisminio tyrimo
duomenys leidžia teigti, kad Z.Kukuraitienė, tesėdama verslininkui duotą savo
pažadą, nurodžiusi tuomečiam vicemerui „tvarkiečiui“
Kastyčiui Vainauskui
bei Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vadovui Mykolui Buziui
surengti viešųjų pirkimų konkursą taip, kad jį laimėtų būtent „Steiga“.

Vicemerę vadino „vaikeliu“

Pareigūnai užfiksavo 2008 m. rugpjūčio 5 dienos K.Vainausko ir
Z.Kukuraitienės pokalbį. Jo metu vicemeras pasitikslindamas paklausė
Z.Kukuraitienės firmos pavadinimo ir ji nurodo bendrovę „Steiga“ bei užsimena,
kad jai rinkimams reikia pinigų. Pokalbyje, užfiksuotame panaudojant specialias
garso ir vaizdo įrašymo priemones, K.Vainauskas į kolegę kreipiasi „Zitute,
vaikeli“, klausdamas kompanijos pavadinimo. Z.Kukuraitienei paminėjus „Steigą“,
vicemeras pavadinimą pasitikslina užrašydamas ant popieriaus lapelio.

„Aš taip galvoju, o ten ta, kur, kur Visvaldas sakė, tai ten
kompanija nėra mažytė ta kompanija, tai gal tada“, – aiškina Z.Kukuraitienė
vicemerui.

K.Vainauskas atsakė žinantis kolegės minimą „Valrestos“
bendrovę.

„Nu tai tegul tada jinai, tada gali mažesnę gauti kažkokią“, –
siūlo Z.Kukuraitienė.

Tačiau, anot K.Vainausko, šioji jau gavo, nes „mes jiems
pastoviai duodame taip“.

Iš Generalinės prokuratūros pateikto pokalbio įrašo matyti, kad
Z.Kukuraitienė turėjo būti susirūpinusi artėjančiais rinkimais.

„Man kaip, man reikia dėl to, kad man gi ateis zysti, kur mums
gauti pinigų šitam eit į rinkimus, mums reikia kalendoriukų“, – aiškino
Z.Kukuraitienė.

Ikiteisminio tyrimo metu J.Latvėnas nurodė žinojęs, kad Lėlių
vežimo teatro pastato rekonstrukcijai Savivaldybė buvo numačiusi 35 tūkst. Lt ir
prašęs Z.Kukuraitienės laimėti konkursą. Mainais Z.Kukuraitienė esą paprašiusi
bendrovės apmokėti už jos partijos lankstinukus, lipdukus ar panašius dalykus,
tačiau neįvardijo konkrečios sumos, kuria statybininkai turėtų atsidėkoti.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kad Z.Kukuraitienė sakiusi, jog
konkursą teatrui renovuoti turėtų laimėti „Steiga“, pripažino ir M.Buzys.

Nors politikė ištesėjo „Steigos“ direktoriui duotą žodį,
verslininkas paramos partijai nesuteikė.

Nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įrodyti Z.Kukuraitienės
kaltę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Įtarimus vadina absurdiškais

Z.Kukuraitienė tvirtina, jog į prokuratūrą ją atvedusi istorija
– laužta iš piršto.

„Visada atsiras už ką pareikšti įtarimus, jeigu tik norima.
Visada atsiras žmonių, kurie kažką sakė, iki galo nepasakė. Bet ar logiška, kad
aš, tuomet būdama Naujosios sąjungos nare, prašysiu paramos žmogaus,
atstovaujančio kitai partijai? Nežinau, kokios J.Latvėno politinės pažiūros, bet
Stasys Latvėnas, kuriam ir priklauso „Steigos“ bendrovė, visada buvo
liberalcentristas“, – teigė Tarybos narė.

Maža to, kaip tik tuomet, kai, ikiteisminį tyrimą atlikusių
pareigūnų teigimu, Z.Kukuraitienė tarėsi su įmonės vadovu dėl paramos, ji pati
ne tik nesirengė dalyvauti Seimo rinkimuose, bet dargi planavo pasitraukti iš
Naujosios sąjungos. Netrukus politikė iš tiesų paliko socialliberalus ir perėjo
į Liberalų sąjūdį.

Ji tikina ne tik nesitarusi su verslininkais dėl jokios
paramos, bet ir negalėjusi proteguoti „Steigos“, kad ši gautų Savivaldybės
užsakymą statybos darbams Lėlių vežimo teatre.

„Kiek aš žinau, „Steiga“ šiame teatre dirbo ir statybos darbų
sąmatas sudarinėjo nuo neatmenamų laikų, dar tada, kai aš nebuvau vicemere.
Kodėl man dar galėjo reikėti ją proteguoti?“ – mestais įtarimais stebisi
Z.Kukuraitienė.

Anot jos, įrašytas pokalbis su K.Vainausku nėra įrodymas, kad
buvo kurptas planas, kaip siekiant naudos padėti „Steigai“.

„Įrašus galima iškarpyti, sumontuoti. Be to, ar iš pokalbio
galima daryti išvadas? Išvadą galima daryti iš veiksmo. Man šita istorija –
visiškas absurdas“, – tvirtina Tarybos narė.

Apskundė pareigūnus

Įtariamąja Z.Kukuraitienė buvo maždaug metus – iki 2010
gruodžio pradžios. Anot politikės, per tiek laiko jai su teisėsaugininkais teko
bendrauti vos keletą kartų.

Po pirmosios apklausos Panevėžio apygardos prokuratūroje
Tarybos narė įteikė skundą Generalinei prokuratūrai.

„Netikėjau, kad nepriklausomoje Lietuvoje gali vykti tokia
apklausa, kokią man teko patirti Panevėžyje“, – neslepia Z.Kukuraitienė.

Tuomet dar vicemerės pareigas ėjusi politikė pasakoja pradžioje
nė nesupratusi, kad duodanti parodymus – maniusi, jog gerai pažįstamas Panevėžio
prokuroras ją tiesiog pasikvietęs pasikalbėti.

„Prokuroras mane pakvietė vos ne kavos išgerti. Tik kai pati
paklausiau, kas čia vyksta, išgirdau, kad esu tardoma. Man net nebuvo leista
pasinaudoti advokato paslaugomis, paaiškino, kad tam nėra laiko“, – prokuroro
darbo metodais stebisi buvusi įtariamoji.

Anot jos, pirmoji apklausa užtrukusi kone keturias valandas.
Z.Kukuraitienė tvirtina sulaukusi netgi savotiško spaudimo: jei sutiksianti su
kai kuriomis sąlygomis, informacija nepasieks žiniasklaidos. Politikė teigia
netgi buvusi verčiama pasirašyti po kai kuriais apklausos dokumentais.

„Ten, matyt, visi verčiami pasirašinėti. Iki tol aš
įsivaizdavau, kad taip vyksta tik knygose“, – svarsto Tarybos narė.

Panevėžyje atliktą apklausą apskundusi tuomečiam generaliniam
prokurorui Algimantui Valantinui politikė netrukus buvo iškviesta į Generalinę
prokuratūrą.

„Jos pareigūnai profesionalumu toli lenkia Panevėžio kolegas“,
– įsitikinusi Z.Kukuraitienė.

Plačiau skaitykite 2011 m. sausio 31 d. dienraštyje
„Sekundė“.