Buvęs Lazdijų pasienio rinktinės vadas pulkininkas Albinas Žymančius pripažįsta tik vieną iš penkių drausminių ir tarnybinių nuobaudų, kurios jam skirtos už 2004 metais nustatytus pažeidimus.
Dėl keturių nuobaudų – perkėlimo į žemesnes pareigas, vieno griežto papeikimo ir dviejų papeikimų – dabartinis Varėnos rinktinės vado pavaduotojas ir štabo viršininkas A. Žymančius su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bylinėjasi teismuose.
Vyriausiasis administracinis teismas antradienį baigė nagrinėti pirmąją iš A. Žymančiaus inicijuotų bylų ir galutinį sprendimą planuoja paskelbti po savaitės, vasario 22 dieną.
A. Žymančius prašo teismo panaikinti 2004 metų liepos 7 dieną VSAT vado Jurgio Jurgelio įsakymu paskirtą papeikimą už netinkamą darbo laiko apskaitą. VSAT vidaus audito kontrolės skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tuometinė Lazdijų rinktinės ryšių su visuomene specialistė Rasa Kazlauskienė gaudavo atlygį už pareigas, kurias vargu ar atliko. Dviejuose darbuose dirbusi moteris pagal žiniaraščius tuo pačiu metu ir vedė pamokas mokykloje, ir dirbo rinktinėje. Todėl padaryta išvada, kad žiniaraščiai buvo pildomi formaliai, o juose nurodyti duomenys – neteisingi.
A. Žymančius teismui aiškino, kad papeikimas esąs neteisėtas, kadangi darbo laiko apskaita neįėjo į rinktinės vado pareigas.
Praėjusių metų lapkričio 8 dieną paskelbtu sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas A. Žymančiaus skundą patenkino tik iš dalies. Teismas panaikino tarnybinio patikrinimo išvados dalį, nurodžiusią, jog A. Žymančius neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo laiko žiniaraščių apskaitos tvarkos. Kitą skundo dalį teismas atmetė konstatuodamas, kad paskirta tarnybinė nuobauda iš esmės atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir nėra per daug griežta.
Kovo 16 dieną Vyriausiasis administracinis teismas planuoja pradėti nagrinėti A. Žymančiaus apeliacinį skundą, kuriuo jis siekia susigrąžinti buvusias rinktinės vado pareigas. 2004 metų gruodžio 20 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti VSAT vado J. Jurgelio tų pačių metų balandžio 26 dienos įsakymą, kuriuo A. Žymančius iš Lazdijų pasienio rinktinės vado pareigų perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas ir paskirtas Varėnos rinktinės vado pavaduotoju ir štabo viršininku. Teismas tik kai kurias A. Žymančiaus pretenzijas pripažino pagrįstomis ir panaikino tik vieną J. Jurgelio įsakymo dalį.
A. Žymančius Lazdijų rinktinės vado pareigų neteko už paslaugas prezidentūros skandalo metu išgarsėjusiai verslininkei Renatai Smailytei.
Galimi A. Žymančiaus pažeidimai išaiškėjo 2003 metų rudenį, kai buvo paskelbta Valstybės saugumo departamento pažyma apie aukštų pasienio pareigūnų ryšius su R. Smailyte. Nustatyta, kad jos prašomi pasieniečių vadai darydavo išimčių per sieną vykstantiems nurodytiems automobiliams.
Žiniasklaidos teigimu, Lazdijų pasienio rinktinės vairuotojas Arūnas Puniškis R. Smailytę bei su tarptautine mafija siejamo Rusijos veikėjo Anzorio Aksentjevo-Kikališvilio draugę Mariną Timofejevą vežiojo į Varšuvą ir atgal. Šiam faktui iškilus į viešumą, A. Žymančius nurodė savo pavaldiniams pertvarkyti dokumentus taip, kad A. Puniškis į Lenkiją važiavo ne darbo, o poilsio dieną. Pavaldiniai įvykdė vado nurodymą, tačiau A. Žymančiaus veiksmus tyrę pareigūnai klastotę pastebėjo.
Rinktinės vado posto netekęs A. Žymančius yra vienas iš trijų aukšto rango VSAT pareigūnų, nukentėjusių dėl ryšių su R. Smailyte.
Pagėgių rinktinės vadui Genadijui Kuznecovui už tai buvo skirtas griežtas papeikimas, o buvęs VSAT vadas Algimantas Songaila – atleistas iš pareigų.
A. Songaila taip pat teismuose įrodinėjo, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Virgilijus Bulovas 2004 metų vasarį jį neteisėtai atleido iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą. Tačiau pernai lapkritį Vyriausiasis administracinis teismas atmetė jo skundą konstatuodamas, kad buvęs pasieniečių vadovas A. Songaila negali grįžti į tarnybą, nes iš jos buvo atleistas pagrįstai.
ELTA
