Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasiūlė britams referendume apsispręsti: likti ES ar iš jos pasitraukti. Kuo tai gali baigtis?
Referendumą dėl šalies narystės ES konservatorius D. Cameronas pažadėjo surengti iki 2017 m. pabaigos, jeigu jo partija laimės 2015 m. vyksiančius rinkimus. „Atėjo laikas britams pareikšti savo nuomonę. Atėjo laikas atsakyti į klausimą apie Didžiąją Britaniją ir Europą“, – trečiadienį Londone kalbėjo D. Cameronas.
Jo atstovaujamos Konservatorių partijos rinkimų kampanijos „arkliukas“ bus derybos su ES dėl palankesnių narystės sąlygų. Kai bus pasiektas naujas susitarimas, Jungtinės Karalystės gyventojai esą ir turės nutarti, likti Bendrijoje ar ne.
Gudrus euroskeptikas
„Šiandien visuomenės nusivylimas ES yra pasiekęs visų laikų aukštumas“, – sakė D. Cameronas. Anot jo, žmonės nesupranta, kodėl ES su savo taisyklėmis ir reguliavimu gali kištis į nacionalinį gyvenimą. Daugelis esą klausia, kodėl Jungtinė Karalystė negali „turėti“ tik bendros rinkos, kuriai ir davė pritarimą.
D. Cameronas pabrėžė pageidaujantis, kad Jungtinė Karalystė liktų ES ir gautų palankesnes sąlygas. Tad politiką galima laikyti gudriu euroskeptiku – jis suvokia narystės Bendrijoje naudą, bet nori susigrąžinti dalį Briuseliui atitekusių galių. D. Camerono pasiūlymą dėl referendumo galima pavadinti pačiu tikriausiu lošimu. Premjeras viliasi, kad referendumo korta nuramins, o ne įsiutins euroskeptikus tiek jo partijoje, tiek už jos ribų. Taip pat jis mano galintis įtikinti kitus 26 ES lyderius dėl naujų Jungtinės Karalystės narystės sąlygų, kurioms vėliau pritartų jo šalies gyventojai.
Jeigu D. Camerono planas pasisektų, būtų atkurta jo partijos vienybė ir ant menčių paguldytos kitos politinės jėgos. Maža to, santykiai su ES nebebūtų politinis košmaras pačiam D. Cameronui ir visai jo partijai. Jeigu premjero planą ištiktų nesėkmė, jo pavardė būtų įrašyta greta pirmtakų pavardžių, kuriems taip pat nesisekė spręsti Europos politikos klausimų.
Pykdo Europą ir savus
Tačiau kitas 26 ES valstybes nares nuolatiniai Jungtinės Karalystės purkštavimai jau ima varginti. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas pareiškė, kad jo šalis ne tik nestos skersai kelio britams, jeigu jie nuspręstų palikti ES, bet dar ir paties jiems raudoną kilimą. Padėtį ėmėsi švelninti Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji užsiminė esanti pasirengusi aptarti britų reikalavimus.
D. Camerono idėjai nelinkę pritarti keli kiti žinomi Jungtinės Karalystės politikai. Opozicijoje esančių leiboristų lyderis Edas Milibandas pareiškė nepritariantis premjero idėjai. Ją kritikuoja ir paties D. Camerono pavaduotojas, liberalų demokratų lyderis Nickas Cleggas. Šis pareiškė, kad referendumas dėl narystės neatitinka nacionalinio intereso, sukuria kelerius metus truksiantį netikrumą, kuris paveiks ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Tačiau D. Cameronas nusikratė pažertų įspėjimų, kad jo užmačios gali sukelti pavojų šalies diplomatinėms, ekonominėms perspektyvoms ir atstumti jos sąjungininkus.
Vis dėlto neaišku, ar šis politikas iš tiesų kada nors surengs referendumą, nes kol kas jo partijos galimybės laimėti rinkimus laikomos abejotinomis. Konservatoriai visuomenės nuomonės apklausose atsilieka nuo opozicinės Leiboristų partijos. Be to, dabartinė D. Camerono vadovaujama vyriausybė, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, stumia skausmingas viešųjų išlaidų mažinimo idėjas. Taip jis gali dar labiau nuvilti rinkėjus.
Tačiau neaišku ir tai, ar prieš rinkimus kiti politikai, norėdami įtikti euroskeptiškiems gyventojams, taip pat neprabils apie refendumą dėl šalies narystės ES.
O kas, jeigu?
Britų niekada nebuvo galima vadinti lojaliais ES nariais. Praėjusių metų pabaigoje naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė bendrovės „YouGov“ atliktos apklausos rezultatus: 49 proc. britų balsuotų už pasitraukimą iš ES, 28 proc. norėtų likti Bendrijoje, 17 proc. nebuvo apsisprendę, o likę tiesiog neitų balsuoti.
Jungtinė Karalystė, išstojusi iš ES, turėtų naudos. Pavyzdžiui, kiekvienais metais ji sutaupytų maždaug 8 mlrd. svarų sterlingų (34 mlrd. litų), kuriuos skiria Bendrijos biudžetui. Tačiau taip pat šalis gali sumenkinti savo įvaizdį tarptautinėje arenoje.
Be to, britai turės ieškoti būdų, kaip išsaugoti prieigą prie jiems reikalingos bendrosios rinkos. Prekyba su ES britams itin svarbi – eksportas į kitas Bendrijos šalis sudaro daugiau nei pusę viso Jungtinės Karalystės eksporto. Per 12 mėnesių iki 2012 m. lapkričio britai į ES išgabeno 138,7 mlrd. svarų sterlingų (568,7 mlrd. litų) vertės prekių, už ES ribų – už 134 mlrd. svarų sterlingų (549,4 mlrd. litų).
Tiesa, kitoms ES šalims Jungtinė Karalystė taip pat yra svarbi pirkėja. Per 12 mėnesių ji iš ES importavo 190,4 mlrd. svarų sterlingų (780,6 mlrd. litų) vertės prekių. Iš kitų šalių – 182,9 mlrd. svarų sterlingų (749,9 mlrd. litų) vertės.
Jungtinė Karalystė galėtų prisijungti prie Norvegijos Europos ekonominėje erdvėje, kuri suteikia prieigą prie bendrosios rinkos. Tačiau tokiu atveju britai turėtų laikytis įvairių ES nustatytų taisyklių, bet įtakos jas formuojant nebeturėtų. Klausimas, kiek euroskeptišką Jungtinę Karalystę tenkintų toks variantas.
Dar vienas variantas – susiderėti su ES taip, kaip tai yra padariusi Šveicarija. Šios šalies ryšiai su ES gana silpni, tačiau bendroji rinka jai gerai prieinama. Bet dėl šio sprendimo ES pareigūnai kartais apgailestauja. Tad vargu ar jie norės suteikti tokias sąlygas įnoringiems ir sunkiai sukalbamiems britams.
Jungtinėje Karalystėje gyvena per 95 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Jeigu britai nuspręstų išstoti iš ES, didelio poveikio lietuviams, kaip ir atvykėliams iš kitų Bendrijos šalių, būti neturėtų. Mat britams išsaugojus jiems reikalingą prieigą prie bendrosios rinkos žmonės, paslaugos, prekės, kapitalas ir toliau turėtų judėti laisvai.
