Pagyvenę pabėgo
Savivaldybės teiginiai, kad mieste katastrofiškai trūksta
socialinių būstų, panevėžiečiams skamba absurdiškai.
Savitiškio g. 23-iojo namo gyventojai skaičiuoja jau antrus
metus, kai dviejų kambarių su patogumais Savivaldybės žinioje esantis butas
stovi tuščias. Prieš tiek laiko iš socialinio būsto išsikraustė jame gyvenusi
daugiavaikė romų šeima.
Laiptinės gyventojai neabejoja, kad į nerakintą butą kažkas vis
dėlto ateina pernakvoti – naktimis girdėti varstomos durys.
Naktinius svečius išduoda ir be baldų palikto buto kambario
kampe ant grindų įrengtas gultas – čiužinys, numesta pagalvė ir antklodė bei
nosį riečiantis kvapas.
Artimiausi buto kaimynai tikina, kad tvyrantis dabartinis
dvokas tėra smulkmena. Anot jų, prieš porą metų net vimdydavo į laiptinę iš buto
sklidę kvapai, o kaimynus atakuodavo iš socialinio būsto plūsdavusios ordos
tarakonų.
„Net per kaimynų butų langus tarakonai ropodavo, o laiptinėje
kokie jų sluoksniai būdavo! Paryčiais girdėdavosi per laiptus traukiamos
grandinės žvangesys, o paskui iš buto pasklisdavo verdamos arklienos dvokas“, –
„Sekundei“ pasakojo laiptinės gyventojai.
Daugiau nei prieš metus išsikrausčius romams atsikvėpę žmonės
tikėjosi, kad Savivaldybė socialinį būstą užleis kitai varguolių šeimai.
„Ir skambinau Savivaldybei, ir raštus rašėme, kad butas stovi
tuščias. Jokios reakcijos. Nejaugi mieste nėra sunkiai besiverčiančių ir būsto
neturinčių jaunų šeimų, jei dvejus metus tokį butą su patogumais Savivaldybė
laiko tuščią?“ – stebėjosi artimiausia kaimynė Milda Markauskienė.
Skolininkus gina įstatymai
Miesto Savivaldybė dar balandį užsimojo patikrinti socialinius
būstus. Inventorizaciją planuojama baigti iki metų pabaigos.
Kol kas iš 435 Savivaldybės žinioje esančių būstų tikrintojai
spėjo aplankyti pusę ir tik keturis rado negyvenamus.
Tik dabar į valdininkų akiratį pateko ir romų paliktas būstas.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios
specialistės Rasos Rimšienės teigimu, šitaip išsikrausčiusi romė tikėjosi
išvengti už komunalines paslaugas augančių skolų.
Vien už šildymą ir karštą vandenį varguolių skolos siekia per
milijoną litų.
Tačiau į skolas įklimpusio nuomininko, auginančio
nepilnamečius, iškeldinti Savivaldybei neleidžia vaikus ginantys teisės aktai.
Net ir pabėgus romei Savivaldybė neturėtų teisės su ja
nutraukti nuomos sutarties.
Ir tik todėl, kad ji geranoriškai atsisakė būsto, šis atiteks
kitiems varguoliams.
Mainais už tokį geranoriškumą mamai su vaikais valdininkai
privalo surasti kitą pastogę.
„Gerai, kad ji sutiko iš dviejų kambarių su patogumais buto
keltis į vieną be patogumų. Šitaip bus geriau ir mums, ir kaimynams“, – mano
R.Rimšienė.
Varguolių įnoringumas stebina
Šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia 652 panevėžiečiai.
Vien per šiuos metus Savivaldybė sulaukė 157 naujų prašymų suteikti būstą. Kai
kurie pastogės tikisi dar nuo 1992 m.
Šiemet namų, nors ir valdiškų, sulaukė dvi nuo gaisro
nukentėjusios šeimos, du neįgalieji, moteris, auginanti penkis vaikus, viena
daugiavaikė šeima, dar šeši butai išnuomoti jaunoms šeimoms.
Nors teisės aktai numato, kad socialinis būstas turėtų būti ne
mažesnis nei 14 kv. m vienam asmeniui, tačiau laukiantieji kampo numoja ranka į
įstatymus – vaiką auginanti neįgali moteris sutiko apsigyventi tik 24 kv. m
bute.
Teisės aktai numato, kad į socialinį būstą pretenduoti gali be
šeimos gyvenantys asmenys, jei metinės pajamos neviršija 11 tūkst. Lt, o
užgyventas turtas – 19500 Lt. Dviejų–trijų asmenų šeimai pajamų kartelė kyla iki
22 tūkst. Lt, turtas – iki 39 tūkst.Lt.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 3 d. “Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Nereikia. Šimtams panevėžiečių
dešimtmečius laukiant pastogės, socialiniai būstai metų metus stovi tušti.
