Būsto kainos sparčiausiai auga Estijoje, o krinta Ispanijoje. Tačiau investuotojų akį bene labiausiai traukia apartamentai Vokietijoje.
Per metus iki 2012 m. trečio ketvirčio būsto kainos Estijoje ūgtelėjo 8,4 proc., o Ispanijoje nusirito žemyn 15,2 proc. Tai rodo ES statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys iš 22 Bendrijos valstybių.
Spartų kainų augimą Estijoje galėjo nulemti vis labiau stiprėjanti šalies ekonomika, kaip IQ aiškino Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Pusiausvyra tarp kainų lygio ir ekonomikos turi būti. Kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo aukštesnis kainų lygis. Kainų lygis Estijoje – palyginti žemas. Tad augimas labai natūraliai paaiškinamas“, – sakė S. Vagonis. Jis pridūrė, kad būsto rinka atsigauna ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje bei Lietuvoje. Sandorių skaičius po truputį didėja visose trijose valstybėse.
„Eurostat“ duomenimis, būsto kainos Latvijoje per metus smuko 0,2 proc., o Lietuvoje paaugo vos 0,3 proc. Tokį nedidelį kainų augimą, anot S. Vagonio, galima paaiškinti tuo, kad Vilnius iki šiol yra trijų Baltijos sostinių NT kainų lyderis.
„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė kvadratinio metro būsto kaina Vilniuje yra 1185 eurai (maždaug 4091 litas). Rygoje už kvadratinį metrą šiuo metu vidutiniškai prašoma 989 eurų (maždaug 3415 litų), Estijoje – 1126 eurų (3888 litų).
„Sunkmečiu NT kainos Vilniuje nukrito apie 40 proc., Taline – apie 50 proc., o Rygoje – apie 60 proc. Taigi mūsų valstybė yra mažiausiai nukentėjusi nuo NT krizės“, – dėstė S. Vagonis. Pašnekovas prognozavo, kad Estijos rinka, ekonomikai augant, šiemet gali pasiekti neblogus rodiklius. Kainos Lietuvoje ir Latvijoje taip pat ūgtelės, bet 8–10 proc. šuolio tikėtis neverta.
Registrų centro duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje parduoti 423 individualūs gyvenamieji namai ir 1647 butai. Galima palyginti: tą patį 2012 m. sausį parduotas 501 gyvenamasis namas ir 1603 butai.
Ispanija paskelbė išpardavimą
O Ispanijoje būsto kainos toliau krinta. Ispanijos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos šalyje, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumenkusios vidutiniškai 25–30 proc. Tačiau kai kuriuose regionuose jos sumažėjusios net 40–50 proc.
Reitingų agentūra „Fitch“ prognozuoja, kad šiemet būsto kainos Ispanijoje nukris dar 15 proc.
Per dešimtmetį iki 2007 m. NT kainos Ispanijoje išaugo dvigubai. Tuomet šioje šalyje per metus buvo pastatoma daugiau namų nei Vokietijoje ir Prancūzijoje kartu sudėjus. Tačiau sprogęs NT kainų burbulas ne tik nutrynė kelerių metų ekonomikos augimą, sumažino NT kainas, bet ir paliko bankams trilijonų eurų vertės blogų paskolų.
Bankai, iš gyventojų ir įmonių perėmę nemažai NT, susikūrė specialias interneto svetaines (daugiausia – anglų kalba) ir jose tą NT pardavinėja. Pavyzdžiui, už 69 kv. m ploto butą, kuriame yra trys miegamieji, bankas „Santander“ savo NT interneto svetainėje altamirasantander.com prašo 42 tūkst. eurų (maždaug 145 tūkst. litų). Butas su trimis miegamaisiais ir 3 kv. m ploto terasa kainuoja 56 tūkst. eurų (apie 193 tūkst. litų).
Portalo globalpropertyguide.com duomenimis, 2012 m. antrą ketvirtį kvadratinis metras būsto Ispanijoje vidutiniškai kainavo 1606 eurus (apie 5545 litus). Tačiau paklausa dėl neaiškių ekonomikos perspektyvų – silpna. 2011 m. šalyje įvyko beveik 350 tūkst. sandorių, o 2012 m. pirmoje pusėje – tik kiek daugiau nei 70 tūkst.
Tiesa, būsto Ispanijoje per išpardavimą dairosi ir vienas kitas lietuvis. Brigita Bitautaitė, NT agentūros „Re/Max“ mokymų ir franšizės vystymo vadovė, pasakojo, kad agentūra neseniai konsultavo pasiturintį pensininką, kuris norėjo parduoti vieną Lietuvoje turimą butą, pirkti būstą Ispanijoje ir ten leisti senatvę. Vis dėlto, anot jos, aktyviausiai galimybe įsigyti namus tokiose šalyse kaip Ispanija, Turkija ar net Bulgarija lietuviai domėjosi 2006–2008 m.
Vokietijoje formuojasi burbulas?
„Eurostat“ paskelbtame pranešime nėra duomenų apie būsto kainų pokyčius Vokietijoje. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad šioje šalyje pamažu formuojasi NT kainų burbulas.
Apie galimą pavojų dar pernai rudenį kalbėjo Vokietijos informacijos ir ekonominių tyrimų instituto ekonomistas Kai Carstensenas. „Jeigu pasimokytume iš JAV patirties, turėtume būti atsargūs, nors dabar dar ir nesame atsidūrę burbule, – K. Carstenseną citavo „The Washington Post“ naujienų svetainė. – Kai aš kalbu su politikais, jie sako, kad dabar viskas yra kitaip. Mes tik ir tegirdime, kad dabar – kitas laikas.“
Rėgensburgo universiteto Nekilnojamojo turto finansų instituto vadovas Steffenas Sebastianas taip pat įspėjo apie NT kainų burbulo pavojų. Kainos esą auga, nes žmonės bijo infliacijos ar valiutos reformų ir sutinka už NT mokėti neįtikėtinai didelius pinigus.
Agentūra AFP prieš kurį laiką rašė, kad namai Berlyne šiuo metu laikomi viena saugiausių investicijų, kokią gali pasirinkti vokietis ar kitas europietis. Investuotojus skatina palyginti nedidelės, bet augančios kainos, žemos paskolų palūkanos ir stabilios ekonomikos perspektyvos.
Būsto kainos didžiuosiuose Vokietijos miestuose šiuo metu auga. Vien per pirmą praėjusių metų ketvirtį, kaip skaičiavo „Deutsche Bank“, Berlyne, Frankfurte ir Miunchene jos pakilo 10 proc. Daugėja ir išduotų statybos leidimų bei žmonių, turinčių nuosavą būstą. Be to, auga užsieniečių, nusprendusių įsigyti namus Vokietijoje, dalis.
Tiesa, kaip teigė Vokietijos centrinio banko atstovas Andreas Dombretas, nuogąstavimai dėl besiformuojančio naujo burbulo yra nepagrįsti. Banko skaičiavimais, NT kainos 125 Vokietijos miestuose pernai augo 5,3 proc.
Kaip rašė AFP, vidutinė apartamentų kaina Berlyne siekia apie 2000 eurų (6905 litus) už kvadratinį metrą. Kvadratinis metras Miunchene kainuoja 3300 tūkst. eurų (11 394 litus).
Galima palyginti: kvadratinio metro kaina Paryžiuje svyruoja nuo 6 iki 12 tūkst. eurų (nuo 20 716 iki 41 433 litų), o Londone siekia apie 17,7 tūkst. eurų (61 114 litų).
