Išmaniosios namų technologijos iš prabangių aksesuarų tampa pravarčiomis ir prieinamomis pagalbininkėmis taupant energiją ar tvarkant kasdienes buities smulkmenas
Jei iki šiol per daug nesidomėjote išmaniosiomis namų technologijomis, išgirdę šią frazę greičiausiai pagalvodavote apie telefonu įjungiamą apšvietimą ar automobilio numerį atpažįstančius automatinius garažo vartus.
Taip, šiuolaikinės technologijos iš tiesų leidžia nesunkiai tai įgyvendinti. Bet tokie blizgučiai nebūtinai būstui suteiks daugiau išmanumo. Šia ypatybe išsiskiriantis namas ar butas pats įvertina aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, pakitusią temperatūrą ar šviesos intensyvumą, ir atsižvelgdamas į tai reguliuoja patalpų šildymą, apšvietimą.
Pasak bendrovės „Jung Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio, pusė tokių išmaniųjų sistemų diegiama į komercinės ar visuomeninės paskirties pastatus: biurus, prekybos centrus ar sporto arenas. Čia automatinės sistemos pasitelkiamos dėl ekonominių motyvų arba specifinių funkcinių pranašumų.
Pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ arenos apšvietimo sistema turi 18 skirtingų veikimo režimų, pritaikytų įvairių sporto šakų varžyboms, koncertams ar kitiems renginiams. Tai, kas įprastai pareikalautų patyrusio specialisto žinių, dabar gali būti valdoma kiekvieno darbuotojo spustelint vos kelis mygtukus.
Vilniuje esantis biurų pastatas „Greenhall“ dažnai minimas kaip sumanaus taupymo pavyzdys. Jame sumontuotos automatiškai atsiveriančios žaliuzės, kurios reguliuoja į pastatą patenkantį saulės šviesos kiekį. Taip vasarą taupoma patalpoms kondicionuoti reikalinga energija. Be to, žaliuzės suderintos su apšvietimo sistema. Kuo mažiau saulės šviesos, tuo stipriau įsižiebia lempos ir taip biure išlaikomas darbui reikalingas apšvietimo intensyvumas.
Privatūs klientai automatines sistemas renkasi dėl dviejų dalykų – galimybės taupyti energiją ir didesnio patogumo kasdieniame gyvenime.
Tiek vienu, tiek kitu atveju išmaniosios sistemos leidžia tam tikras gyvenamosios erdvės funkcijas priderinti prie individualių poreikių. Kaip ir savininkas, taip ir pats būstas, kuriame įdiegtos tokios technologijos, gali „gyventi“ pagal skirtingus dienotvarkės režimus.
Kitokia tinklo filosofija
Automatines namo sistemas specialistai pataria pradėti planuoti dar brėžiniuose. Ir ne vien dėl to, kad elektrikams būtų mažiau darbo. Išmaniojo būsto elektros instaliacija paremta visai kitokia tinklo struktūra.
Kai elektros kabeliai po būstą išvedžiojami tradiciniu būdu, laidai iš elektros įvado nutiesiami į paskirstymo dėžutes, o iš jų dalijami ir tiesiami iki lizdų, jungtukų, šviesos šaltinių ar kitų prietaisų. Diegiant išmaniojo namo sistemas, atskiras elektros laidas tiesiamas nuo įvado iki kiekvieno tikslinio taško, prietaiso ar jų grupės. O vienu bendru silpnos srovės kabeliu sujungiami visi programuojami mygtukai, kuriais vėliau bus galima kontroliuoti prie elektros laidų prijungtas reles ar kitus valdiklius.
Kaip aiškino Mindaugas Mikulėnas, bendrovės „Penki kontinentai“ Intelektinių pastatų skyriaus projektų vadovas, tokio sprendimo pranašumas tai, kad kiekvienam jungikliui galima priskirti specifines funkcijas, jas išplėsti ar sumažinti priklausomai nuo poreikių.
„Įsivaizduokite, kad toks programuojamas jungiklis įrengtas vaikų kambaryje. Kai jie maži, jiems užtenka mokėti įjungti ir išjungti šviesą. Paaugusiems galbūt galima patikėti daugiau kontrolės savo kambaryje – reguliuoti apšvietimo intensyvumą ar kambario šildymą. Tam užtenka perprogramuoti esamą jungiklį ir priskirti jam daugiau funkcijų“, – pavyzdį pateikė M. Mikulėnas.
Pagal kitokius principus įdiegtas išmanusis elektros tinklas gali praversti ir tuomet, kai keičiamos namo ar buto vidinės erdvės. Perstačius sienas ir perplanavus kambarius nebūtina iš naujo įrengti viso elektros tinklo, gali užtekti pakeisti kelių jungiklių funkcijas.
Dar vienas įdomus, o tam tikrais atvejais ir svarbus dalykas yra išmaniojo namo sistemų decentralizacija. Pasak R. Skurdenio, kitose Europos šalyse ir Lietuvoje sistemos diegiamos vadovaujantis decentralizuotais sprendimais. Tai reiškia, kad kiekvieną įrenginį kontroliuoja atskiras valdiklis. Jam sugedus ar kam nors perėmus vieno valdiklio kontrolę, nuo to nenukenčia likusi sistema.
Kaip pamaitinti gyvūnėlį?
Nepaisant tokių sistemų techninių ypatybių, jų naudotojams aktualiausios funkcinės galimybės. Kaip minėta, išmanusis namas gali atlikti dvi pagrindines funkcijas – taupyti energiją ir išlaisvinti nuo kai kurių kasdienių buities rūpesčių.
Lietuvoje dažniau pasirenkamos pirmo tipo sistemos, nes jų nauda nesunkiai pamatuojama. Išleidus tam tikrą sumą pinigų energijos suvartojimą kontroliuojantiems valdikliams nesunku įvertinti, kiek energijos jie padės sutaupyti ir per kiek laiko tokia investicija atsipirks. R. Skurdenio teigimu, labiausiai energiją naudojančius dalykus – šildymą ir vėdinimą – valdančios sistemos padeda sutaupyti 30–40 proc. visos suvartojamos energijos. Priklausomai nuo išteklių kainų ir sunaudojamo kiekio, tokios technologijos atsiperka per 5–10 metų.
Kaip taupoma? Pavyzdžiui, šildymą valdančią sistemą galima užprogramuoti taip, kad atskiruose kambariuose būtų palaikoma skirtinga temperatūra, ji sumažinama ar padidinama tam tikru paros metu ar savaitės dienomis. Taip be jokio diskomforto galima pasiekti, kad būste būtų optimali temperatūra tik tuomet, kai jame kas nors yra.
Paties R. Skurdenio asmeninis pavyzdys rodo, kad būstui šildyti naudojant vieną brangiausių būdų – elektrą – mėnesio sąskaita gali būti mažesnė ir už centralizuotą būsto šildymą, kuris teoriškai turėtų būti pigiausias.
Programuojamas šildymo valdymas yra vienas paprastesnių ir veiksmingiausių energijos taupymo pavyzdžių. Be jo, automatines sistemas galima pritaikyti atlikti ir smulkius dalykus, kurie tam tikrais atvejais bus itin naudingi. Pavyzdžiui, įjungus gartraukį automatiškai praveriamas virtuvės langas ir taip pagerinamas ištraukiamo oro srautas, saulei pradėjus intensyviau šviesti nuleidžiamos žaliuzės, todėl į patalpas patenka mažiau šilumos.
Beje, kartais gali užtekti stebėti tik suvartojamos energijos kiekį, kad žmonės imtų saikingiau ją naudoti. Turėdami galimybę realiuoju metu matyti energijos suvartojimą ir analizuoti istorinius duomenis gyventojai sąnaudas sumažina 4–7 proc. Didžiausią įtaką daro nuolatinis priminimas apie pasiektą energijos sunaudojimo ribą, pavyzdžiui, valdymo skydelyje įsižiebia apie tai įspėjantis indikatorius. Tokiu atveju žmonės sutaupo iki 12 proc. energijos.
Aišku, jei šis aspektas nesvarbus, išmaniųjų namų sistemų architektai gali pasiūlyti tokių neįtikėtinų dalykų, kaip nuotoliniu būdu valdomas apšvietimas ar namų durų užraktai, į žmogaus buvimą reaguojančios ir išsijungiančios laistymo sistemos ar galimybė per atstumą stebėti naminį gyvūnėlį ir jam duoti maisto. Savaime suprantama, kad diegiant tokio tipo sprendimus apie jų atsipirkimą jau negalvojama.
Jeigu išmanusis namas šiandien atrodo kaip tolimos ateities egzotika, tai klaidinantis įspūdis. Mat po šešerių metų visi ES šalyse statomi namai turės atitikti itin aukštą energinį standartą A++. Tai pasiekti sunkiai įmanoma naudojant tik statybų sprendimus ir bus būtina pasitelkti automatines pastato valdymo sistemas.
Tad netolimoje ateityje išmaniosios namų sistemos, bent jau valdančios energijos suvartojimą, bus ne prabangos atributas, o reikalavimas. Plintant tokiems sprendimams turėtų atpigti ir jų projektavimas bei diegimas.
