Kėdainių savivaldybė tikisi, kad krematoriumo kaimynystė neatbaidys būsimų investuotojų.
Kėdainių savivaldybės taryba kitą savaitę spręs, ar vietoje pramonės parko steigti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Nors iki šiol pramonės parke įsikūrusi vienintelė įmonė – krematoriumo statytoja, savivaldybės atstovai tikisi, kad tokia kaimynystė būsimų investuotojų nesustabdys.
Vyriausybė jau pritarė Ūkio ministerijos parengtam įstatymo projektui steigti LEZ Panevėžio, Akmenės, Šiaulių ir Marijampolės pramonės parkų teritorijose. Veikiausiai šį savivaldybių sąrašą papildys ir Kėdainiai.
Nors savivaldybės dėl LEZ apsispręsti turėjo iki rugsėjo, Kėdainių rajono savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį rinksis tik rugsėjo 30-ąją. Kėdainių mero patarėja ryšiams su visuomene Jorūnė Liutkienė neslėpė, kad valdantieji siūlys pritarti pramonės parką steigti į LEZ.
„Mes tikimės, kad taryba pritars siūlymui steigti LEZ. Bet ką gali žinoti, būna visaip“, – IQ.lt teigė J. Liutkienė.
2008 m. įsteigtame Kėdainių pramonės parke iki šiol pritrauktas vienintelis investuotojas – bendrovė „K2 LT“, pramonės parke įrengsianti krematoriumą. Vasaros pabaigoje bendrovė ėmė įgyvendinti antrąjį krematoriumo statybos etapą – montuoti įrangą. Jei darbai vyks sklandžiai, pradėti veiklą krematoriumas turėtų jau šių metų gruodį.
Kėdainių rajono savivaldybės atstovai teigė, jog būsima krematoriumo kaimynystė iki šiol neišgąsdino nė vieno galimybes veikti pramonės parke svarsčiusio investuotojo.
„Investuotojus atbaidė krizė, o ne krematoriumas. Prieš krizę susidomėjimas pramonės parku tikrai buvo. Krematoriumo poveikio aplinkai tyrimai daryti ir skelbti ne kartą. Rezultatai rodo, kad nei taršos, nei kvapo nebus“, – tvirtino mero patarėja ryšiams su visuomene J. Liutkienė.
Patys krematoriumo statytojai tikisi, kad pramonės parką pakeitus į LEZ jų veikla nenukentės. „K2 LT“ ir Kėdainių savivaldybė yra pasirašiusi ilgalaikę žemės sklypo nuomos pramonės parke sutartį.
„Kaip mums gali atsiliepti LEZ statusas, sunku pasakyti. Gal išeis ir į gera, jei būtų kokių lengvatų mokesčiams. Dabar esame paprasti žemės sklypo nuomininkai. Manome, kad su savivaldybe mūsų pasirašyta sutartis dėl LEZ keistis neturėtų“, – sakė bendrovės direktorius Vytenis Labanauskas.
Pramonės parkus į LEZ keisiančios savivaldybės bandys privilioti investuotojus mokestinėmis lengvatomis. Įmonė, kuri LEZ investuos ne mažiau kaip 1 milijoną eurų, šešerius metus bus atleidžiama nuo pelno mokesčio. Dar 10 metų įmonei pelno mokesčio tarifas bus perpus sumažintas. LEZ įmonės bus atleidžiamos ir nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Ūkio ministerija steigti LEZ pasiūlė šešioms savivaldybėms. Vienintelė iš jų – Alytaus savivaldybė – tokiam pasiūlymui nepritarė. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ – Kaune ir Klaipėdoje.
