Naujoji skaičiuoklė, turinti padėti apsispręsti gyventojams – dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje ar ne, – daugelį paskatins dalyvauti. Bet neatsakys į klausimą, ar pensijų reforma iš tiesų apsimoka.
Naujosios skaičiuoklės, šiai dar net nepasirodžius, sukelto šurmulio pavydėtų bet kuris reklamos specialistas, siekiantis atkreipti klientų dėmesį į rinkoje pasirodžiusią prekę ar paslaugą. Iš pradžių paskelbta, kad skaičiuoklė atsakys į klausimą, kam apsimoka kaupti lėšas antrosios pakopos pensijų fonduose, o kam geriau likti „Sodroje“. Tada skaičiuoklės paskelbimas buvo atidėtas. Akivaizdu, kad dėl to intriga pakilo į padanges, nes, vos paskelbus skaičiuoklę interneto svetainėje, lankytojų buvo tiek daug, kad ji „nulūžo“.
Prieš apsisprendžiant išties reikėtų įvertinti, kiek gali skirtis pensija, mokama vien „Sodros“, ar mokama iš „Sodros“ bei antrosios pakopos pensijų fondo, į kurią galima nukreipti dalį įmokų. Tačiau skaičiuoklė, kad ir kokia būtų tobula, aiškaus atsakymo pateikti negali. Mat neįmanoma pasakyti, kokia ateityje bus pensijų fondų investicijų grąža, kaip keisis darbo užmokestis ir kiti rodikliai.
O trečiadienį paskelbta skaičiuoklė ne tokia jau tobula. Joje siūloma rinktis vieną iš trijų pensijų fondų grąžos scenarijų. Pesimistinis – reali metinė grąža (įvertinus pensijų kaupimo bendrovių atskaitymus) bus 0,5 procentinio punkto didesnė už vidutinį metinį atlyginimų augimą. Daroma prielaida, kad atlyginimai kasmet paaugs po 4 proc., o kaupimo bendrovių metiniai atskaitymai nuo turto – 1 proc. Tad nominali investicijų grąža tokiu atveju siektų 5,5 proc.
Bazinis scenarijus – reali grąža vidutinį metinį atlyginimų augimą viršys 1,5 procentinio punkto (nominali grąža – 6,5 proc.). Optimistinis – reali grąža 2,5 procentinio punkto didesnė už atlyginimų augimą (nominali – 7,5 proc.).
Tokie scenarijai veikiausiai nėra visiškai laužti iš piršto, tačiau net ir pesimistinis scenarijus palankus pensijoms kaupti, nes daroma prielaida, kad pensijų fondų grąža (nuo jos priklauso sukaupta suma) bus didesnė už atlyginimų augimą (nuo jo priklauso „Sodros“ mokama pensija). Scenarijaus, kad grąža bus mažesnė už atlyginimų prieaugį, skaičiuoklėje pasirinkti neįmanoma. Susiklosčius tokiam scenarijui, beveik visais atvejais apsimokėtų atsisakyti kaupti ir pensiją gauti tik iš „Sodros“. Išimtis – daugiau uždirbantys, nes „Sodros“ pensijai taikoma išmokų riba, o kaupiant – ne.
Tikroji permainų kaina
Pagal skaičiuoklėje siūlomą bazinį ar net pesimistinį scenarijų „Sodros“ ir antrosios pakopos mokamos išmokos suma greičiausiai bus didesnė, nei mokama tik „Sodros“. Tad atrodytų, kad pensijų reforma dirbančiam žmogui yra naudinga. Tačiau skaičiuoklėje neįvertinamas vienas svarbus aspektas – visa reformos kaina.
Į pensijų fondus „Sodra“ perveda iš visų dirbančių asmenų surinktus pinigus, kuriais, jei nebūtų vykdoma reforma, galėtų būti mažinamas Socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas.
„Bandoma sukurti didesnės pensijos iliuziją nepaaiškinant išlaidų“, – Žinių radijuje apie pensijų reformą yra kalbėjęs ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Jo teigimu, už reformas moka gyvi žmonės. Kadangi dabartiniams pensininkams išmokų negalima sumažinti, valstybė turi skolintis lėšų, kad galėtų jas pervesti į būsimųjų pensininkų sąskaitas antrosios pakopos fonduose.
Tad nominaliai naudos dėl reformos gavęs gyventojas ateityje gali prarasti daugiau, nes turės mokėti didesnius mokesčius arba gaus mažiau valstybės finansuojamų paslaugų.
Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas taip pat sutinka, kad palūkanas už paskolas reikėtų įtraukti į pensijų reformos kainą.
Jei Vyriausybė, svarstydama reformos naudą, atsižvelgs į palūkanas, tuomet gali būti nuspręsta, kad reforma valstybei nenaudinga. Nuo jos pradžios 2004 m. „Sodra“ antrosios pakopos fondams yra pervedusi apie 4,3 mlrd. litų.
Atsižvelgiant į tai, kad „Sodros“ skola šią sumą viršija daugiau nei du kartus, galima teigti, kad visi fondams pervesti pinigai yra pasiskolinti. Jei už šią paskolą būtų mokamos 3 proc. palūkanos, tai prie reformos kainos pridėtų 129 mln. litų kasmet. Šie 3 proc. nubrauktų visą naudą, kurią fondai atneštų išsipildžius skaičiuoklėje numatytam net ir optimistiniam scenarijui.
Nežinomieji
Vertinant reformos naudą būtina atsivelgti ir į demografinius pokyčius. Ateityje daugės pensininkų ir mažės dirbančių asmenų, kurių įmokas pensininkams perskirsto „Sodra“. „Ateityje pensininkus aprūpinti tik lėšomis iš dirbančių žmonių draudimo įmokų bus vis sunkiau“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pasisakantis už antrosios pakopos pensijų kaupimą.
Tačiau argumentą dėl demografinių pokyčių skeptiškai vertina R. Kuodis: „Apgaudinėjam save, kad finansų alchemija mus gali išgelbėti nuo demografinės krizės.“ R. Kuodžio argumentas – ateityje bus daug pensijų kaupėjų, kurie per fondus turės įsigiję daug akcijų. Kadangi akcijos – nevalgomos, išėjus į pensiją jas reikės išsikeisti į duoną. Jaunų žmonių – potencialių akcijų pirkėjų – bus mažiau, ir tai neigiamai veiks akcijų vertes, taip pat pensijų fondų grąžą.
Pasak N. Mačiulio, pensijų fondų grąža ateityje vis dėlto viršys darbo našumo bei darbo užmokesčio augimą. Dėl to kaupti apsimokės. Tiesa, iki šiol vidutinė pensijų fondų metinė grąža buvo šiek tiek mažesnė už vidutinio darbo užmokesčio augimą. Bet reikia įvertinti tai, kad šiuo laikotarpiu buvo gili finansų krizė, per ją fondų apskaitos vieneto vertė drastiškai krito.
R. Kuodžio teigimu, senstant visuomenei darbo našumas išties nebeaugs taip sparčiai. Kita vertus, jei darbo našumas nedidėja, akcijų vertės, kurios atspindi įmonių pelną, taip pat gali nebeaugti. O tai neigiamai paveiks pensijų fondų grąžą.
