Rubikių ežere jau 31-ą kartą vyko Panevėžio jachtų klubo organizuojama Joninių regata. Į tradicinę šventę Anykščių rajone suvažiavusi didelė kompanija entuziastų pasiryžo išsiaiškinti, kuri regatos komanda stipriausia.
Į tradicinę Joninių regatą suvažiavusi didelė kompanija buriavimo entuziastų pasiryžo išsiaiškinti, kuri komanda stipriausia. V. Lungio nuotr.
Prasideda jaunimo era
Giedras ir saulėtas šeštadienio rytas nebuvo vienintelė maloni staigmena regatos dalyviams. Ežero pakrantėje buriuotojus pasitikęs naujas slipas – iškėlimo ir nuleidimo įrenginys, kuris gerokai palengvino iki tol problemišką laivų transportavimą. Stovyklavietėje nuo pat ankstyvo ryto būriavosi šventės organizatoriai – Panevėžio jachtų klubo nariai. Jų gretas vėliau papildė iš įvairių šalies miestų atvykę burlaivių ir burlenčių sporto gerbėjai.
Susirinkusiuosius pasveikino jau šešerius metus Panevėžio jachtų klubo vadovo pareigas einantis Jonas Rozis. Jis supažindino su pakeistu buriuotojų varžybų organizavimu: po praėjusios jubiliejinės 30-osios Joninių regatos organizavimą į savo rankas perima buriuotojų klubo jaunimas.
„Nuo buriavimo niekur nepabėgsime, tačiau regatos organizavimo srityje braukiame brūkšnį – nuo šiol prasideda jaunimo era. Tegul jie regatą bando plėsti, daryti linksmiau, geriau ir tvarkingiau“, – sakė klubo vadovas.
Vienas pagrindinių šių metų regatos organizatorių Vytautas Juškevičius sveikino šventės dalyvius ir dėkojo už suteiktą galimybę daugiau prisidėti prie tradicinio buriuotojų renginio organizavimo.
„Regatoje dalyvauju jau nuo 2003-iųjų, o prie jos organizavimo prisidedu pastaruosius keletą metų. Šįmet per jachtklubo narių pasitarimą buvo nuspręsta visus organizavimo reikalus perleisti klubo jaunimui, mat senbuviai jau padarė labai daug – 30 regatų“, – kalbėjo V. Juškevičius. Jis dėkojo jachtų klubo nariams, nes be jų pagalbos regata nebūtų praėjusi taip sklandžiai.
Dalyviai, startas ir distancijos
Pasak V. Juškevičiaus, šioje Joninių regatoje dalyvavo kone perpus mažiau buriavimo sporto entuziastų nei pernai – varžytis užregistruoti 32 laivai. Džiugina, kad į lenktynes susirenka ne tik panevėžiečiai, bet ir kitų miestų – Biržų, Ukmergės, Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio – buriuotojai.
„Varžybų dalyviai skirstomi į sportinių, kreiserinių ir savos gamybos jachtų klases, atskira grupė tenka ir burlentėms. Burlentininkai pagal amžių skirstomi į grupes – jaunimo, suaugusiųjų ir veteranų“, – su regatos taisyklėmis supažindino V. Juškevičius.
Viena pavojingiausių regatos procedūrų – penkios minutės ant vandens prieš paskelbiant startą: burlaiviai ir burlentininkai suka ratus, piešia vandens vitražus. Joms praėjus skelbiamas startas ir varžybų dalyviai bando kuo greičiau įveikti atitinkamą nuotolį.
„Distancija, atsižvelgiant į oro sąlygas, paruošiama jau varžybų vietoje. Pirmą dieną dažniausiai būna trys ar keturi startai – priklauso nuo to, kaip smarkiai pučia vėjas. Antrą dieną vyksta maratonas – ratas aplink didžiąsias Rubikių ežero salas“, – apie varžybas pasakojo regatos organizatorius.
Pasak V. Juškevičiaus, dažniausiai į regatą renkasi ilgamečiai ir ištikimi varžybų dalyviai, bet kasmet pasirodo ir naujų. Lenktynininkų patirtis skirtinga, o rezultatai kartais gali ir nustebinti.
Linkėjo gero vėjo, gavo lietaus
Nemažai dėmesio skiriama ir ant kranto likusiems regatos dalyviams užimti. Stovyklavietėje įsikūrusios buriuotojų palaikymo komandos gali dalyvauti konkursuose, įvairiose varžybose ir vandenyje, ir ant kranto. Virvės traukimas, smėlio slidės, vaikščiojimas kojūkais, irklenčių ir vandens slidžių varžybos – šias ir dar daugiau pramogų galėjo išbandyti regatos svečiai.
Dar viena buriuotojų bendruomenės subtilybė – kartotas šūkis: „Gero vėjo!“, į jį susirinkusieji atsako: „Vėjo, vėjo, vėjo!“ V. Juškevičiaus nuomone, apie šį šūkį privalo žinoti kiekvienas save gerbiantis buriuotojas – taip jau tapo įprasta linkėti sėkmės kelionėje ar varžybose.
Deja, regatai savaitgalio oras nebuvo pats tinkamiausias – šeštadienis, nors šiltas ir saulėtas, buvo mažai vėjuotas, o sekmadienio naktį prasidėjęs lietus nesiliovė iki pat varžybų pabaigos. Nors trūko vėjo ir saulės, V. Juškevičius džiaugėsi, kad visos rungtys įvyko. Jo nuomone, dėl oro per daug sielotis neverta – juk ne kas kitas, o būtent buriuotojai puikiai supranta posakio: nėra blogo oro, o tik netinkama apranga, prasmę.
Buriavimas kaip (ne)malonumas
Paklaustas, kas šiame sporte jį žavi labiausiai, V. Juškevičius teigė, kad šis sportas jį pakerėjo nuo mažų dienų.
„Pamenu, kai matydavau tikslo link plaukiančius pasvirusius laivus ir užgniaužęs kvapą galvodavau: kaip jie nebijo apsiversti? Kai buvau devynerių, tėtis išmokė plaukti burlentė – su ja iš pradžių dalyvaudavau regatose. Dabar buriavimas mano gyvenime užima svarbiausią dalį, niekada nenustoju galvoti apie būsimą plaukimą, galimas oro sąlygas“, – pasakojo jis.
Buriuotojas teigė, kad neretai žmonės klaidingai įsivaizduoja buriavimą esant romantiška, atpalaiduojančia sporto šaka.
„Buriuotojas – tai tas, kuris sėdi šlapias ir sustiręs, ant jo nuolatos pila šaltą vandenį, rankos nusėtos pūslėmis, o karšto maisto būna nevalgęs kelias dienas. Nepaisydamas visko, už tai šis žmogus moka didelius pinigus“, – juokavo regatos organizatorius.
Su tokia nuomone sutinka ir nuo pat jachtų klubo įsteigimo 1990 m. jo nariu tapęs, o dabar veiklai vadovaujantis J. Rozis.
„Šio sporto romantikos nedaug, ypač jeigu kelionės tikslą nori pasiekti bet kokiu oru ir plauki tiek dieną, tiek naktį. Sportas ant vandens niekada negaili iššūkių, o ir tikrą malonumą pajauti tik tada, kai po sunkaus plaukimo grįžęs viską permąstai“, – paaiškino J. Rozis.
Didžiausia sėkmė – vieninga komanda
Jachtų klubo vadovas nesistebi, kodėl Panevėžyje, mieste, kuriame nėra patogių sąlygų buriuoti, atsirado tokia vieninga ir aktyvi entuziastų komanda.
„Sunkiau pasiekiamuose dalykuose greičiau atsiskleidžia tikrieji buriuotojai, o dažnai rengiamose kelionėse ir varžybose grūdinasi charakteris, formuojasi komanda“, – sakė J. Rozis ir pridūrė, kad visi klubo nariai – sunkumų ir netikėtų iššūkių nebijantys žmonės, visada padedantys draugui ir einantys pažinimo keliu. Būtent buvimą drauge vadovas laiko didžiausia klubo sėkme.
J. Rozio teigimu, atšiaurokas lietuviškas klimatas neturi jokios neigiamos įtakos buriavimo mėgėjams – tikri entuziastai buriuoja visur, o šaltesnis vanduo labiau grūdina.
„Baltijos jūroje vėjai pastovesni, bangos nemažos, nors ne visada tvarkingos. Šiaurės jūroje kartais virsta bangos kalnai, bet jos tvarkingos. O šiltuose vandenyse neretai jautiesi kaip pliaže“, – palygino jis.
Patyrusio buriuotojo nuomone, šiame stipriai su gamta susijusiame sporte svarbiausia yra prisitaikyti prie vėjo ir kitų gamtos diktuojamų sąlygų. Išmokus tai padaryti, sėkmė gali aplankyti ir mažai patyrusį sportininką.
Juta LIUTKEVIČIŪTĖ
