Bulgarijos politinė krizė įstrigo ne juokais. Net šviesos tunelio gale nelabai matyti. Įdomiausia, kad protestuotojai, privertę atsistatydinti vyriausybę, nenori pirmalaikių parlamento rinkimų. Tai, kas būtų įprasta demokratinėse valstybėse, siekiant išspręsti valdžios krizę, šį kartą Bulgarijoje nepriimtina.
2013 m. sausį gavę naujas sąskaitas už elektrą Bulgarijos gyventojai tiesiog pratrūko. Įšaldyti atlyginimai valstybės sektoriuje ir 13 proc. padidėjusios elektros energijos kainos (nors kai kurie protestuotojai kalbėjo apie vos ne dvigubai išsipūtusias sąskaitas už komunalines paslaugas) paskatino į gatves išeiti tūkstančius pasipiktinusių gyventojų. Bulgarijos sostinėje Sofijoje protestuotojai įsivėlė į riaušes ir susidūrimus su policija. Pagrindiniai reikalavimai – panaikinti sąskaitas už elektrą ir nacionalizuoti elektros tiekimo bendroves monopolininkes.
Neatlaikęs spaudimo vasario 20 d. Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas atsistatydino. Kai kurie kairiosios opozicijos atstovai tai pavadino bailiu sprendimu, bėgimu nuo atsakomybės. Vis dėlto politikos apžvalgininkai teigia, kad premjeras ir valdančioji centro dešinės GERB („Piliečiai už europietišką plėtrą Bulgarijai“) partija neturėjo kito pasirinkimo – įsisiūbavusios demonstracijos galėjo pavirsti visiškai nekontroliuojama revoliucija, kuri būtų nušlavusi visas valdžios institucijas.
Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelijevas bando ieškoti išeities iš krizės. Tačiau niekas nenori prisiimti atsakomybės ir formuoti naujos vyriausybės. „Galima manyti, kad vyriausybės atsistatydinimas rodo, kaip greitai Bulgarijos demokratija reaguoja į žmonių valią, – BBC teigė Liberalių strategijų centro ekspertas Danielis Smilovas. – Tačiau, vertinant žmonių, kurie nori didesnių atlyginimų ir mažesnių sąskaitų, akimis, niekas nepasikeitė. Situacija tik pablogėjo. Dabar net nebėra kam pareikšti savo skundų.“
Vyriausybei atsistatydinus visuomenės protestai nesiliovė. Vasario 24 d. demonstracijos nuvilnijo beveik 40 miestų. Po dviejų dienų Sofijoje vėl vyko, nors ir kiek mažesni, protestai. Bulgarijos prezidentas R. Plevnelijevas vasario 26 d. sušaukė Patariamosios nacionalinės saugumo tarybos posėdį. Jame buvo pasiūlyti kai kurie sprendimai, kuriuos turėtų priimti dar šis parlamentas, nors beveik neabejojama, kad teks rengti pirmalaikius rinkimus. Pagal konstituciją Bulgarijos prezidentas šią savaitę ir toliau siūlys kitoms parlamentinėms partijoms formuoti vyriausybę. Vasario 27 d. tokį pasiūlymą gavo antra pagal dydį parlamentinė grupė – Bulgarijos socialistų partija. Ji jau anksčiau buvo pareiškusi, kad nepriims šio pasiūlymo, tad toliau eilėje – turkų etninei mažumai atstovaujantis „Judėjimas už teises ir laisves“. Ši partija taip pat jau paskelbė, kad neketina imtis atsakomybės formuoti laikinąją vyriausybę.
Parlamentas turi dirbti?
Paradoksalu, tačiau protestuotojų atstovai taip pat nenori pirmalaikių rinkimų. Anot jų – tai tik užtęs politinius sprendimus, o jų reikia tiesiog dabar. Todėl, kaip juokauja Bulgarijos žurnalistai, nežinia, ką saugo policija prie parlamento rūmų: protestuotojus, kad jie nepatektų vidun, ar parlamentarus, kad šie nepaspruktų.
Protestuotojų atstovai sukonkretino keletą reikalavimų: sustabdyti elektros ir šildymo sąskaitų apmokėjimą, kol bus atliktas nepriklausomas auditas; nepersekioti gyventojų, iki šiol neapmokėjusių komunalinių paslaugų sąskaitų; nepaleisti parlamento, kol jis priims naujus įstatymus, kurie leistų įtraukti visuomenės atstovus, kad jie prižiūrėtų valstybės institucijų veiklą; 51 proc. energijos tiekimo bendrovių akcijų grąžinti valstybei; uždaryti Bulgarijos energijos holdingą (BEH), sudaryti galimybę atšaukti atskirus parlamento narius. Vienas įdomiausių reikalavimų – parengti pilietinio dalyvavimo įstatymą, kuriame būtų numatyta 50 proc. piliečių dalyvavimo kvota priimant sprendimus visose valstybės institucijose. Tiesa, kaip tai atrodytų praktiškai ir kaip veiktų tokia „tiesioginė demokratija“, kol kas niekas tiksliai negali paaiškinti.
Vis dėlto Bulgarijos prezidentas jau pažadėjo, kad nuo kovo elektros energijos sąskaitos bus sumažintos 8 proc. ir atimta licencija iš čekų energetikos bendrovės CEZ. Ji užima monopolinę energijos tiekimo padėtį Varnos mieste – čia protestai vyksta gal net intensyviau nei sostinėje. CEZ atstovai pareiškė, kad gins savo teises visais legaliais būdais, o energijos kainas gali sumažinti tik visiška elektros ir šildymo sektoriaus liberalizacija.
Nepaisant protestuotojų nenoro paleisti šį parlamentą, kol jis atliks savo darbą, greičiausiai vis vien pirmalaikių rinkimų nebus išvengta. Manoma, kad prezidentas R. Plevnelijevas bus priverstas paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus gegužės pradžioje. Tikėtina, kad juose daugiausia gyventojų paramos sulauks kairioji Socialistų partija, kuri šiuo metu pirmauja gyventojų nuomonės apklausose.
