Į Briuselį susiruošęs buvęs sveikatos apsaugos ministras pasirūpino, kad gydymo įstaigoms būtų sunkiau įlįsti į pacientų pinigines, tačiau viliamasi, kad joms nepalanki tvarka bus pakeista arba bent jau pakoreguota.
Nuo rugpjūčio 1 dienos gydymo įstaigos galės imti tik kainų skirtumą tarp brangesnio ir valstybės kompensuojamo vaisto, tyrimo ar procedūros. U. Mikaliūno nuotr.
Jau nuo ateinančio penktadienio poliklinikos ir ligoninės nebegalės pacientams siūlyti mokamų vaistų, tyrimų, procedūrų, medžiagų nepasiūliusios nemokamos alternatyvos, t. y. paslaugų, kurios nieko nekainuotų. Be to, iš pasirinkusiųjų brangiau kainuojančius vaistus ar tyrimus ligonių jos nebegalės imti visos kainos, kaip dabar, o tik skirtumą tarp nemokamos ir mokamos paslaugos.
Buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio liepą patvirtintuose mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos pakeitimuose numatyta ir daugiau naujovių.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigia, kad nauja tvarka bus naudinga gyventojams, nes gydymo įstaigoms užkertamas kelias piktnaudžiauti – nepagrįstai apmokestinti pacientus, siūlyti jiems mokamas paslaugas, užuot paaiškinus, kad gali būti ištirti, pagydyti ir nemokamai.
„Dabar labai gražiai sudėliota ir paaiškinta, kada medikai gali reikalauti paciento susimokėti, už kokias paslaugas negali būti imama jokių papildomų mokesčių. Iki šiol buvo gana daug erdvės interpretacijoms“, – pabrėžė J. Narbutas.
Gydymo įstaigos naują tvarką vertina nevienareikšmiškai. Jos skundžiasi, kad bus per daug biurokratizmo, kuris iš jų atims ir laiko, ir lėšų.
Mokami – tik profilaktiniai tyrimai
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas neneigia, kad konsultacijų poliklinikoms, ligoninėms iš tiesų padaugės administracinio darbo. Naujoji tvarka darbo pridės ir ligonių kasoms, nes joms teks kontroliuoti, kaip gydymo įstaigos laikosi įstatymų.
Direktoriaus teigimu, su pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis problemų bus mažiau. Mat labai aiškiai pasakyta, kad šios įstaigos, kuriose triūsia šeimos gydytojai, prie jų prisirašiusiems, draustiems gyventojams visas ambulatorines paslaugas privalės teikti nemokamai.
Už jas iš pacientų nebus galima reikalauti jokių papildomų mokėjimų. Nebus galima prašyti susimokėti, pavyzdžiui, už švirkštus, lašines, tam tikras medžiagas.
Mokami liks tik tam tikri profilaktiniai sveikatos tikrinimai, tarkime, dėl darbo.
Jie priskiriami mokamoms paslaugoms, tokioms, kurių išlaidos nekompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, organizacijų sveikatos fondų bei lėšų, skirtų sveikatos programoms finansuoti. Už jas turės mokėti patys pacientai arba kiti asmenys, pavyzdžiui, darbdaviai, draudimas, jeigu pacientai apsidraudę papildomu sveikatos draudimu.
Mokės tik kainų skirtumą
Iki šiol stacionare besigydantys žmonės už pasiūlytą brangesnį ir, gydytojų teigimu, efektyvesnį vaistą mokėdavo visą kainą. Tiksliau, kas nors iš ligonio artimųjų nubėgdavo į vaistinę, kurią dažnai rekomenduodavo vaistą paskyręs gydytojas.
Jeigu pacientas norėdavo sudėtingesnio ir, jo (o kartais ir medikų) nuomone, informatyvesnio tyrimo, už jį taip pat mokėdavo visą kainą.
Lygiai taip pat mokėdavo ir už tam tikras rekomenduojamas operacijai įsigyti medicinos priemones. Tarkime, ligoniai, kuriems keičiamas klubo sąnarys, už per operaciją naudojamus vienkartinius paklotus klodavo apie 400 litų.
Nuo rugpjūčio 1 dienos gydytojai kiekvienam pacientui privalės paaiškinti, kad jis reikalingą vaistą, tyrimą, procedūrą, medicinos priemonę gali gauti nemokamai, tačiau, jeigu nori, gali pasirinkti ir brangiau kainuojantį, galbūt geresnį.
Tokiu atveju turės sumokėti iš PSDF fondo nekompensuojamų paslaugų ir priemonių bei pasirinktų brangesnių paslaugų ir priemonių kainų skirtumą. Medikams teks apskaičiuoti, kiek ligoniui tai kainuos.
Be to, turės būti išduodami kvitai, kuriuose turės būti nurodyta, kada ir kokia paslauga suteikta, jos kaina.
J. Narbutas akcentavo, kad mokamų paslaugų medikai negalės siūlyti, jeigu nėra pasirinkimo alternatyvos.
Dar viena naujovė ta, kad brangesnį vaistą ar medicinos priemonę pasirinkęs žmogus turės ją įsigyti ne kurioje nors vaistinėje, o gydymo įstaigoje ir kainų skirtumą sumokėti į jos kasą.
Mokantieji neužlįs į priekį
Mokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras gydymo įstaigos galės teikti tik užtikrinusios, kad šias paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų, nustatytą dieną gaus visi jų laukiantys užregistruoti ligoniai.
Kitaip sakant, už specialisto konsultaciją savo lėšomis sumokėjęs žmogus galės greičiau pakliūti pas gydytoją tik tuo atveju, jeigu gydymo įstaiga pailgins specialistų darbo valandas, įrašys pacientus į atsiradusias laisvas vietas.
Konsultantų paslaugas teikiančios poliklinikos kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip reikės padaryti, kad susimokėję pacientai galėtų aplenkti eilę, bet nuo to nenukentėtų joje nemokamų konsultacijų laukiantys žmonės.
Kaip žinoma, eilės yra sudaromos iš anksto ir mėnesiui, ir keliems. Dalis užsiregistravusių pacientų į konsultacijas neatvyksta, tačiau apie tai iš anksto neinformuoja.
Į konsultantus ir toliau bus galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo, tačiau už konsultaciją teks susimokėti iš savo kišenės. Jei specialistas nustatys, kad žmogus kreipėsi pagrįstai, toliau jis bus tiriamas ir gydomas nemokamai.
Gyventojai galės atsigulti į slaugos ligonines be siuntimo, ne eilės tvarka, jei jos turės galimybes priimti daugiau ligonių, nei numatyta sutartyje su teritorine ligonių kasa.
Tačiau prioritetas ir toliau turės būti teikiamas vadinamiesiems nemokamiems ligoniams. Tik paguldžiusios juos slaugos ligoninės, jei turės vietų, galės priimti mokamus pacientus.
J. Narbutas sako, kad dabar gydymo įstaigos deklaruodavo tik nedidelę dalį už suteiktas mokamas paslaugas gautų pajamų. Nuo šiol teikdamos mokamas paslaugas į PSDF informacinę sistemą jos privalės įvesti informaciją apie visas suteiktas paslaugas.
Ligoninės suinteresuotos užsidirbti
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Stasio Gendvilo teigimu, gydymo įstaigos yra suinteresuotos teikti mokamas paslaugas. Pasak jo, dėl sumažinto paslaugų balo apie 80 procentų sveikatos priežiūros įstaigų nesubalansuoja savo biudžeto, dirba nuostolingai.
Tuo metu paslaugų teikimo sąnaudos didėja, nes brangsta technologijos, daugėja infrastruktūros išlaidų.
„Naujos mokėjimo tvarkos tikrai reikėjo, nes senoji neatitiko dabartinės situacijos. Bet mums kelia nerimo, kad dabartinėje tvarkoje daug biurokratinių barjerų, kurie apsunkins mūsų darbą, pareikalaus papildomų išlaidų“, – kalbėjo gydytojas.
S. Gendvilo teigimu, gydymo įstaigos iki rugpjūčio 1-osios nespės pasiruošti naujai tvarkai.
„Pasirinktas labai nepalankus metus. Daug ligoninių vadovų atostogauja“, – sakė jis.
Gydymo įstaigos viliasi, kad nauja tvarka bus atšaukta arba pakoreguota. Pagrindą davė naujos sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės vieši pareiškimai apie ketinimus stabdyti kai kuriuos jos pirmtako pasirašytus įstatymus.
Inga SMALSKIENĖ
