Savinosi pinigus
Penketą metų Ramygalos seniūnijos gyventojams priklausančias pašalpas sau į kišenę dėjusi buhalterė šeštadienį išgirdo teismo verdiktą. 41-erių ramygalietei Daivai Sangavičienei skirti dveji metai laisvės apribojimo. Moteris iki kitų metų pabaigos turės 200 valandų neatlygintinai atidirbti slaugos ir globos įstaigoje. Nesąžiningai darbuotojai taip pat teks Panevėžio rajono savivaldybei atlyginti padarytą materialinę žalą – 119 tūkstančių 352 litus.
Teismas pripažino, kad D.Sangavičienė nuo 1997 metų pradžios iki 2002 metų gruodžio mėnesio, dirbdama Ramygalos seniūnijos buhaltere-kasininke, o 2002-ųjų antrąjį pusmetį ir vyriausiąja buhaltere, pasisavino daugiau nei 125 tūkstančius litų. Pasisavintieji pinigai buvę moters žinioje, buvo skirti socialinėms šeimos pašalpoms, laidojimo pašalpoms ar surinkti iš gyventojų už komunalines paslaugas.
Teismas pripažino, kad D.Sangavičienė ne tik savinosi Savivaldybės seniūnijos gyventojų socialinėms reikmėms skirtus pinigus, bet ir klastojo dokumentus, juose pasirašydama už pašalpas turinčius gauti ar net nežinančius apie paskirtąsias žmones.
Ilgas tyrimas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kone dvejus metus vykdė tyrimą. Reikėjo atlikti visų buhalterinių dokumentų revizijas ir rašysenos ekspertizes. D.Sangavičienė dokumentuose pasirašydavo pati, tad pinigai ir likdavo ramygalietės kišenėje. Moteris įsigudrino išduoti vienkartinę laidotuvių pašalpą nemirusiam žmogui. Dokumentus neva pasirašė „mirusiojo“ brolis. Dokumentuose D.Sangavičienė savo ranka suklastojo vyriškio parašą, o numatytoji 700 litų pašalpa atsidūrė jos kišenėje.
Moteris be jokios sąžinės graužaties pasirašydavo už seniūnijos gyventojus ir pasiimdavo jų pašalpas, kartais kas trečią ar kas ketvirtą mėnesį. Tyrimą atlikę specialistai rado atvejų, kai pasirašiusi D.Sangavičienė dalį pinigų visgi sumokėdavo, kitą dalį pasilikdavo sau. Dokumentuose buvo nurodyta didesnė pinigų suma nei žmogui priklausanti. Žmonės, tik buhalterės „veikla“ susidomėjus FNTT pareigūnams, susižinojo, kad jie neva gavo pašalpas. Tikrinant finansinius dokumentus paaiškėjo, kad apsukrioji buhalterė, paėmusi pinigus už komunalines paslaugas, niekur jų neužpajamavo. Juos moteris ramia sąžine pasiimdavo sau.
Įtarimų seniūnijos darbuotojams kilo 2003 metų pradžioje. Atlikus patikrinimą faktai pasitvirtino. Įtartinas aplinkiniams pasirodė D.Sangavičienės elgesys: moteris neimdavo atostogų, niekam nepatikėdavo kasos raktų, net sirgdama eidavo į darbą.
Nors D.Sangavičienė privengė bendravimo su aplinkiniais, netrukus žmonės pastebėjo, kad bute atliktas prabangus remontas.
Pradėjus tyrimą D.Sangavičienė pareigūnams teigė, kad pinigų jai reikėjo gydymui.
Gausybė liudytojų
Šioje finansinio nusikaltimo byloje teismui teko apklausti kone šimtą liudytojų. Mat atlikus patikrinimą FNTT pareigūnai bylą nagrinėjančiam teismui pateikė aštuoniasdešimties neva pinigus gavusių ar gavusių tik dalį žmonių sąrašą. Kiekvienas tame sąraše esantis pilietis buvo kviečiamas į teismą. Žmogui buvo pateikiami neva jo ranka pasirašyti dokumentai, iš kurių matyti, kad jis iš seniūnijos kasos yra gavęs pašalpą vienu ar kitu gyvenimo atveju. Daugelis nuskriaustųjų – socialines šeimos pašalpas gaunantys žmonės. Keliems sąraše atsidūrusiems neva paskirtos pašalpos, apie kurias jie nieko nežinojo. Patvirtinusi jų gavimą padirbtu savo parašu, D.Sangavičienė jas pasiliko sau.
Tarp apklaustųjų neatsirado nė vieno, kuris buhalteriniuose dokumentuose atpažintų savo parašą ir galėtų teismui pripažinti, kad visa nurodyta suma ar neva paskirta pašalpa jam sumokėta.
D.Sangavičienė suklastojo net ir savo sesers parašą ir pasiėmė jai priklausančius pinigus.
Prašė švelnesnės bausmės
Iš pradžių savo kaltę tik iš dalies pripažinusi D.Sangavičienė po liudytojų apklausų prisipažino visiškai. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui ir bylai prieš pasiekiant teismą moteris jau grąžino Savivaldybei per šešis tūkstančius litų.
Valstybinį kaltinimą ir civilinį rajono Savivaldybės ieškinį palaikantis prokuroras baigiamosiose kalbose teismo prašė pripažinti buvusią buhalterę kalta dėl pinigų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo ir skirti kaltinamajai penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bei priteisti iš jos civilinį ieškinį. D.Sangavičienės gynėjas teismo prašė atsižvelgti į tai, kad moteris savo kaltę pripažino, dar ikiteisminio tyrimo metu pradėjo padenginėti padarytą žalą. Pasak advokato, D.Sangavičienei turėtų būti skirta švelnesnė bausmė nei įkalinimas, mat ginamoji slaugo ir globoja senyvo amžiaus ligotą motiną ir yra dviejų nepilnamečių sesers vaikų globėja.
Teismas atsižvelgė į esamą padėtį ir neskyrė teisiamajai realios laisvės atėmimo bausmės. Moteris šiuo metu dirba bendrovėje „Baltlitas“. Pagal teismo sprendimą, įsigaliosiantį per 20 dienų, D.Sangavičienė negalės dvejus metus keisti gyvenamosios vietos, išvykti be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios ilgiau nei septynioms paroms. Laisvės apribojimas, o ne jos atėmimas, teismo manymu, leis moteriai toliau dirbti ir taip padengti priteistą civilinį ieškinį.
Dalia MEŠKONYTĖ
S.Kašino nuotr. Tūkstančius pasisavinusi D.Sangavičienė teismo sprendimu liko laisvėje.
