Jei teatras prasideda nuo rūbinės – policijos komisariatuose šią vietą atstoja budėtojų būstinė. Net ir per savo profesinę šventę – Angelų sargų dieną joje visą parą pasikeisdami pluša pareigūnai. Nuo jų reakcijos, susitvardymo ir kompetencijos labai daug priklauso kitų komisariato skyrių veiklos operatyvumas. Daugybę kartų iškoneveikti, ne kartą „perkelti“ į žemesnes pareigas ar „atleisti“ iš jų, netgi į kalėjimus „sodinti“ tų, kurie praneša apie įvykį, šie pareigūnai kantriai ir su didžiuliu atsidavimu dirba nelengvą savo darbą.
Budėtojai – autoritetas
Ne vieną etatinį skambintoją budėtojai pažįsta iš balso. Ir dėl pramogos policiją trukdančiųjų skambučius atrenka, tačiau jų pareiga – kelti telefono ragelį visada. O gal kam nors tikrai prireikė skubios pagalbos, gal kažkam ji gyvybiškai svarbi.
Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate (VPK) dirba penkios budėtojų komandos. Be budėtojo ir jo padėjėjo, kiekvienoje pamainoje yra dar ir vaizdo stebėjimo kamerų, radijo ryšio operatoriai.
Panevėžio m. VPK viršininko pavaduotojas Gintaras Kliauga tvirtina, kad budėjimas – labai atsakinga sritis, o budėtojai yra tarsi komisariato veidas. Į jų būstinę suplaukia visa pirminė informacija, ją tenka greitai ir tinkamai pateikti kitiems.
G.Kliauga teigia: budėtojų darbas – be galo atsakingas. Kaip šie pareigūnai sugeba užmegzti kontaktą su žmonėmis, kaip su jais bendrauja ir kaip paskirsto gautą informaciją, lemia visos policijos autoritetą.
Pasak viršininko pavaduotojo, atsakingoms pareigoms skiriami ir atsakingi darbuotojai. Iš budėtojų reikalaujama ne tik nepriekaištingos išvaizdos, aukštojo išsilavinimo, bet ir žinių, kaip bendrauti su visuomene, gebėjimo operatyviai valdyti pajėgas. Gaila, kad pareigūnų atlyginimai, palyginti su atsakingu darbu, yra per maži.
G.Kliauga pripažįsta, kad policijos pareigūnai ne visuomet yra visagaliai: kartais jų galimybės irgi būna ribotos, o to nesuprantantieji visą kaltę suverčia niekuo dėtiems policininkams.
Žino vieną numerį
37 metų Dargiras Navikas Panevėžio m. VPK budėtojų padalinyje dirba jau dvyliktus metus. Jis sako pripratęs prie to, kad visas šventes, didžiąją dalį savaitgalių tenka praleisti ne su šeima, o prie telefono.
D.Navikui ne naujiena kitame laido gale
išgirsti įžeidžių žodžių ar keiksmažodžių. Ypač jų, anot pašnekovo, negaili per
pertraukas pareigūnų kantrybę bandantys moksleiviai, skambinantys iš mobiliojo
ryšio telefonų, išsiėmę SIM korteles.
Per parą visame mieste, budėtojo tvirtinimu, užfiksuojama iki šimto ir daugiau skambučių. Didžioji jų dalis – dėl šeimyninių konfliktų arba konfliktų su kaimynais, pavyzdžiui, nepasidalijus karučio.
Pareigūnas sako žinantis, kad tokių pranešimų visada buvo, jų yra ir bus, nes situacija nesikeičia daug metų.
Budėtojas tikina, kad dabar, kai paskelbtas bendras pagalbos telefonas 112, žmonės paprasčiausiai nebesivargina paieškoti tiesioginių greitosios, gaisrinės ar kitų pagalbos struktūrų trumpųjų telefonų numerių, bet renka minėtąjį.
Dažniausiai jau pokalbio su skambinančiuoju pradžioje pašnekovas sako suprantantis, ar galima tokiam paklydėliui pasiūlyti pačiam perskambinti ten, kur reikia, ar tai kuo skubiau būtina padaryti pačiam.
Mėgsta grasinti ir
atleidinėti
Be sugebėjimo išklausyti žmogų ir mokėjimo atrinkti tai, kas svarbiausia, budėtojams dar labai reikia išmanyti įstatymus. Gavus pirminį pranešimą, reikia greitai susiorientuoti, koks tai nusikaltimas, ką – teritorinio padalinio ar VPK pareigūnus – pasiųsti į įvykio vietą.
Tik žmogui, kuris nekantraudamas laukia atvykstant pareigūnų, D.Naviko tvirtinimu, ir kelios minutės prailgsta, todėl mėgstama skųstis neoperatyvumu.
Pasak budėtojo, kadangi telefono bei radijo ryšio pokalbiai komisariate yra įrašinėjami, nesunku įrodyti, kad į pranešimą buvo reaguota operatyviai.
Pašnekovas pastebi, kad šių laikų žmonės labai gerai tariasi žiną savo teises, todėl neretai mėgsta grasinti pareigūnams – esą perkels juos į žemesnes pareigas, atleis iš darbo, „pasodins“ arba atsiųs žiniasklaidą.
„Ypač mėgsta atleidinėti tie, kurie bent kiek aukštesnes pareigas eina. Ir nebūtinai neblaivūs tai daro“, – pasakoja D.Navikas.
Budėtojo padėjėjo pareigas kaip pavaduojantis kartais einantis Panevėžio m. VPK Patrulių kuopos II būrio vadas 43 metų Alfredas Kaminskas priduria, kad policijos budėtojui reikia turėti geležinę kantrybę bendraujant su žmonėmis.
Ypač su tais, kurie mėgsta be jokio reikalo trukdyti policiją arba nori pasišaipyti. Nors kitame ragelio gale girdi įžeidinėjimą, muziką ar juoką, vis tiek turi kitą kartą pakelti ragelį, kad įsitikintum, jog niekam nieko neatsitiko.
Kiti pareigūnai prisimena atvejį, kai visą naktį į budėtojų dalį be perstojo skambino moteriškė ir vis tikino, kad ją, užsirakinusią, persekioja kažkas iš kosmoso ir bando paveikti.
Pareigūnams neliko nieko kito, kaip nusiųsti tai moteriškei po langais ekipažą, kad patikintų, jog yra pastatyta signalų iš kosmoso gaudyklė ir jai niekas negresia. Tik pamačiusi pro langą pareigūnus, ji skambinti liovėsi.
Šventė – be šeimyninių
kivirčų
Rajono Policijos komisariato (RPK) budėtojas 44 metų Romualdas Širvinskas ir 35-erių jo padėjėjas Ričardas Grinys – irgi ilgamečiai Budėtojų padalinio policijos pareigūnai. Savo darbą jie išmano kuo puikiausiai.
Vyrai žino, kad per didžiąsias šventes – Jonines, Žolinę, Kalėdas ir pan., taip pat savaitgaliais jų visada laukia įtemptas budėjimas.
Tomis dienomis budėtojai vos spėja priimti skambučius ir siųsti pareigūnus kaimo gyventojams į pagalbą.
Labiausiai, kaip prisipažįsta pašnekovai, išvargina girti asmenys, ieškantys tik jiems vieniems tesuvokiamos teisybės. Jei tokiems pasakai, kad truputį teks palaukti, tenka išgirsti ir tokių žodžių: „Kur, blyn, važiuojat? Kada, blyn, būsit? Jūs čia nieko nedirbat.“
Per 13 darbo metų R.Grinys neatmena atvejo, kad būtų iš gyventojų sulaukęs padėkos už darbą. Pasak jo, tik kai pasakai, kokiu numeriu skambinti, kartais išgirsti „ačiū“.
Rajono PK budėtojas bei jo padėjėjas irgi pastebėjo, kad žmonės nesivargina skambinti tiesioginiais trumpaisiais numeriais, o beveik visada renka 112. Sulaukiama skambučių net iš Pakruojo, Kėdainių, Kupiškio rajonų, rajono PK pagalbos neretai ieško ir mūsų miesto Žemaičių, Molainių mikrorajonų gyventojai.
Pašnekovai tvirtina, kad iš 25-30 per parą gaunamų skambučių daugiau nei pusė būna susiję su šeimyniniais konfliktais: mušasi sugyventiniai, vyras su žmona, sūnus su tėvais, o kartais pasitaiko, kad vyras žmonos suvaldyti nebegali. Tos dienos, kai negaunama iškvietimų dėl šeimyninių kivirčų, budėtojų dalyje vadinamos šventinėmis.
Tenka būti universalais
Šventinėmis dienomis ir savaitgaliais, anot pareigūnų, įprasta sulaukti daugiausia skambučių dėl muštynių, o vagystės fiksuojamos beveik nuolat.
R.Grinys ir R.Širvinskas pasakoja: budėtojui tenka būti universaliu pareigūnu: reikia išmanyti ne tik apie atskirų padalinių darbą, bet ir žinoti, ką atsakyti į pačius netikėčiausius klausimus.
Sakykime, paskambina į policijos komisariatą asmuo ir klausia, ar galima automobilį statyti kurioje nors stotelėje. Arba prašo pasakyti, nuo kada reikia įsijungti automobilių šviesas, kokiu greičiu galima važiuoti magistrale. Kartais ir telefono PIN kodą prašo pamokyti įvesti.
Pasiteiravus, ar rajono budėtojus nepatenkinti skambinantieji irgi atleidinėja iš darbo, vyrai atsakė, kad tą, galima sakyti, daro kone kas antras asmuo. Taigi grasinimų išmesti iš darbo pareigūnai girdi po kelis kartus per dieną.
Pašnekovai teigia nuolat bendraujantys su įkaušusiais, besikeiksnojančiais, besimušančiais žmonėmis, tad, pasak jų, nieko keisto, kad ir patys kartais gali pasidaryti nervingi. Tačiau tvirtinama, kad šios savybės stengiamasi neparodyti.
Gal kam, anot pareigūnų, iš šalies stebint atrodo, kad policijos budėtojai nieko neveikia, tik telefono ragelį kilnoja.
Iš tikrųjų, kaip jie teigia, į šią pareigybę įeina daug kas: ir areštinės tikrinimas naktį, ir sulaikyto asmens palydėjimas į ją, ir komisariato teritorijos stebėjimas, ir kiti visuomenės saugumą užtikrinantys dalykai.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Rajono PK budėtojas R.Širvinskas (stovi) ir budėtojo
padėjėjas R.Grinys tikina, kad sunkiausia būna susikalbėti su neblaiviais
klientais.
