Mano namai – mano tvirtovė
Bronchinė astma – tai uždegiminė bronchų liga, besivystanti
žmogui kontaktuojant su alergenais, patenkančiais į organizmą iš oro.
Dažniausiai dusulio priepuolius sukelia namų dulkių erkės,
gyvūnų kailis, augalų žiedadulkės, pelėsinių grybų sporos. Todėl sergantiesiems
reikia vengti šių alergenų.
Pradėkime nuo būsto. Bute neturi būti daiktų, kuriuose kaupiasi
dulkės: storų užuolaidų, kilimų, minkštų žaislų, knygų neįstiklintose lentynose.
Deja, žmogui, sergančiam bronchine astma, netinka jaukus miegamasis su
minkštomis pagalvėlėmis ir aksominėmis užuolaidomis.
Labiau tinka spartietiškos gyvenimo sąlygos: linoleumu arba
laminatu išklotos grindys ir geležinė lova. Prabanga nedvelkia, bet sveikatai
gerai.
Pagalvė ir apklotas būtinai turi būti sintetiniai, juos reikia
reguliariai skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, o žiemą nešti į
lauką, į šaltį.
Vatiniai, vilnoniai ir pūkiniai patalai ir patys gali būti
alergijos šaltiniai, be to, juose greitai įsiveisia namų dulkių erkės. Jos minta
negyvomis odos ląstelėmis, ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų – šunų, kačių, tad jie
papildomas rizikos faktorius, nepriklausomai nuo to, ar žmogus alergiškas gyvūnų
kailiui, ar ne.
Pasaulyje egzistuoja ištisa prekių alergiškiems žmonėms
industrija, yra specialių parduotuvių, kur galima įsigyti preparatų nuo erkių –
šių medžiagų dedama į skalbiamuosius miltelius skalbiant, plaunant patalpas,
būna ir purškiamų.
Yra specialių antialerginių baldų ir pagalvių užvalkalų, dulkių
siurblių su specialiu filtru, sulaikančiu erkių alergenus (jie tokie
mikroskopiniai, kad paprasti dulkių siurbliai bejėgiai).
Taip pat reikia stebėti kambario oro drėgnumą, jis turi būti
apie 50 proc. Erkėms patinka šiluma ir drėgmė, todėl jų aktyvumas būna
didžiausias šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Kai oras per sausas, taip pat
negerai – kvėpavimo takai tampa labai prieinami visiems alergenams.
Gyvūnai ir augalai
Jei namuose yra gyvūnų, tai gali išprovokuoti astmos
priepuolius. Daugelis tikisi, kad laikui bėgant pripras ir jau taip nebereaguos
į augintinį. Deja, bet tai mažai tikėtina.
Jei žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui, seilėms,
vienintelis patikimas būdas išvengti priepuolių – vengti kontakto su šiais
alergenais.
Beje, nepakanka tik atiduoti gyvūną kam nors auginti, paskui
reikia viską, kas įmanoma, nešti į valyklą, o namus kruopščiai išplauti.
Pavyzdžiui, katės alergenai labai atsparūs, jie bute išlieka iki dvejų metų.
Miegamajame geriau nelaikyti akvariumo su žuvytėmis ir net
gėlių vazonėlių. Alergizuoti gali ir žuvyčių pašaras, ir pelėsinių grybų sporos
– jų šaltinis namuose būna gėlių vazonėliai.
Gerai, kai būstas kruopščiai vėdinamas, tačiau gėlių ir medžių
žydėjimo sezoną žiedadulkės per langus gali patekti vidun, ypač jei butas yra
žemutiniuose aukštuose. Tai pavojinga žiedadulkėms alergiškiems žmonėms.
Augalų žydėjimo sezonas – rimtas išbandymas astmininkams.
Medžių žiedadulkės skraido balandį ir gegužę, žolių – birželį ir liepą, o kai
kurių – rugpjūtį ir rugsėjį. Žiedadulkės gali nuskrieti dešimtis, kartais net
šimtus kilometrų.
Jų koncentracija ore itin didelė būna rytą, sausu vėjuotu oru,
o prieš audrą gali išaugti net 12 kartų. Jei yra galimybė pasirinkti atostogų
metą, per patį augalų žydėjimą geriausia išvažiuoti, ne šiaip kelis šimtus
kilometrų, bet reikia pakeisti klimato juostą.
Miesto pavojai
Periodiškai išvykti į kalnus ar prie jūros naudinga ir todėl,
kad plaučiai praturtinami deguonies, dėl priepuolių profilaktikos.
Net poros savaičių atostogos išeis į naudą. Tik reikėtų vengti
ryškių temperatūrų skirtumų – nereikia važiuoti iš minus trisdešimties į plius
trisdešimt ir nepageidautina, kad klimatas kurorte būtų pernelyg drėgnas
(atogrąžų arba subatogrąžų) arba itin sausas.
Tam, kad neišprovokuotumėte dusulio priepuolio, nereikia
prarasti budrumo. Tai itin svarbu didmiesčių gyventojams, nuolat kvėpuojantiems
išmetamosiomis dujomis. Šios medžiagos pačios gali sukelti alergines reakcijas,
be to, veikdamos gleivines jas pažeidžia ir padaro labiau prieinamas alergenams.
Daugeliui astmininkų kyla nespecifinė bronchų reakcija –
spazmas, dusulys esant nealerginiams dirgikliams: ryškiai temperatūros
permainai, aštriems kvapams, fiziniams krūviui, stresui. Tad jei jūsų laiptinėje
remontas, geriau kuriam laikui išvažiuoti, kad neišprovokuotų priepuolio, nors
tie dažai ir nėra alergenas.
Nepaisant stereotipinės nuomonės, sergantiesiems bronchine
astma ne tik įmanoma sportuoti, bet ir labai sveika. Labai naudinga plaukioti
baseine, važinėti dviračiu, užsiimti lengvąja atletika. Sportuoti reikia ne
rečiau kaip dukart per savaitę. Žinoma, labai svarbi yra treniruočių vieta – jei
sportuosite dulkinoje mažoje salėje ar gatvėje žydint augalams efektas gali būti
priešingas.
Išganingasis balionėlis
Bronchinės astmos priepuolių profilaktikos formulė –
taisyklingas gyvenimo būdas ir adekvati vaistų terapija.
Jei ligos forma nesunki, nuolatinio gydymo nereikia, pakanka
esant būtinybei naudotis purškiamaisiais bronchus plečiančiais vaistais. Jei
liga vidutinio sunkumo ar sunki, vartojami vaistai, kurie ne tik plečia
bronchus, bet ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, nes astmos priepuoliai
susiję su alerginiu uždegimu.
Šiuos preparatus reikia vartoti reguliariai ir ilgai, kartais
keletą metų, bet jie padeda visiškai kontroliuoti ligą, priepuoliai tuomet kyla
labai retai. Paprastai nuolatinei terapijai paskiriami hormoniniai
inhaliatoriai. Jų bijoti nereikia. Teisingai vartojant steroidai yra
efektyviausi vaistai ir neturi ryškaus šalutinio poveikio.
Kitas gydymo metodas – specifinė imunoterapija. Nustatomos
ryškiausios alergenų grupės, kurios išprovokuoja paaštrėjimus, šių alergenų
suleidžiama po oda arba jie lašinami po liežuviu pradedant nuo labai mažų dozių.
Taip bandoma apgauti imuninę sistemą.
Šis gydymo metodas taikomas vyresniems nei 5 metų vaikams, kai
būklė stabili, liga nesunki ir kai galima išskirti didžiausią alergeną.
Jei, nors ir taikoma terapija, astmos paaštrėjimai dažni ir
juos sunku valdyti, vadinasi, gydymas parinktas neteisingas.
Parengė A. Kaminskienė
Nuotr. Reakcija. Astmos priepuolius gali
išprovokuoti ir gyvūnai. Jei žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui, seilėms,
vie-nintelis patikimas būdas išvengti priepuolių – vengti kontakto su šiais
alergenais.
