Ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiantis ir dvi dienas truksiantis Europos lyderių susitikimas bus jau dvidešimtas, kuriame jie mėgins rasti išeitį iš niekaip neslopstančios skolų krizės, 2010 m. prasidėjusios Graikijoje ir išplitusios po visą Europą.
Ankstesni Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimai ne sykį buvo vadinami lemtingais tiek euro zonos, tiek viso pasaulio ekonomikai. Tačiau itin reikšmingų sprendimų, kurie būtų padėję ilgam nuraminti finansų rinkas, juose priimta nebuvo.
Artėjant šiam EVT posėdžiui, reitingų agentūra „Moody’s“ nurėžė kelių dešimčių Europos bankų reitingus. Agentūros žirklėms užkliuvo net ir tie bankai, kurie anksčiau buvo laikomi stabilumo tvirtovėmis – pavyzdžiui, „Deutsche Bank“.
Sprendimas skirti finansinę paramą Ispanijos bankams nesumažino nei šios šalies, nei Italijos obligacijų palūkanų, šiuo metu svyruojančių apie 7 proc. Tokios aukštos palūkanų normos išpranašavo tarptautinės paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai. Jeigu jos nesumažės, baiminamasi, kad į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) finansinių institucijų duris pasibels ir ispanai kartu su italais.
Į ES su prašymu skirti paramą šią savaitę jau kreipėsi liepos 1-ąją pirmininkavimą ES perimsiantis Kipras, turėjęs skubiai rasti lėšų bankams gelbėti. Ši šalis kol kas bus pirmoji nemenkos dalies suverenumo netekusi ES pirmininkė – Nikosijoje periodiškai lankysis tarptautiniai kreditoriai, kurie tikrins, kaip laikomasi pažadų, duotų mainais į finansinę paramą.
Įvykiams klostantis tokia linkme, Europos lyderiai turėtų pademonstruoti siekį sustabdyti užkrato plitimą ir nuraminti finansų rinkas. Tačiau ankstesnių susitikimų scenarijus gali susiklostyti ir šįkart – politikų sprendimai rinkoms gali pasirodyti nepakankamai efektyvūs ir reikšmingi.
Prieš EVT susitikimą tiek finansų rinkų, tiek pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė ES pareigūnų parengta ataskaita, kurioje atskleidžiama ES ateities – reformų ir perspektyvų – vizija. Jeigu ji būtų įgyvendinta, ES institucijų rankose būtų sutelkta daugiau galių nei šiuo metu.
Antradienį paviešintame dokumente pateikiami tokie siūlymai: riboti skolos, kurią valstybės gali sukaupti, dydį; vetuoti nacionalinius biudžetus, jeigu juose numatoma perlipti leistiną skolos dydį; nagrinėti galimybę euro zonai reikalingas lėšas skolintis bendrai; sukurti Europos iždą, kontroliuosiantį centrinį biudžetą ir nacionalinius biudžetus; sukurti bankų sąjungą, specialų prievaizdą, bendrą indėlių garantavimo schemą ir pan.
Tačiau greito sutarimo dėl išvardytų priemonių nesitikima. Pavyzdžiui, vadinamosios bankų sąjungos, kuri padėtų geriau kontroliuoti bankus ir leistų jiems paramą skirti tiesiogiai (nedidinant valstybės skolos), sukūrimas laikomas vidutinės trukmės tikslu. Tiesa, neoficialiai pripažįstama, kad kol kas nelabai aišku, ar šis planas apskritai yra teisingas.
Be to, ES iždininke vadinama Vokietija atkakliai priešinasi bendrų euro zonos obligacijų idėjai, nors kai kurie ekonomistai abejoja, ar be jos galima išsiversti. Kanclerė Angela Merkel savaitės pradžioje pareiškė, kad skolų naštos dalybos tarp 17-kos euro zonos valstybių būtų „ekonomiškai nenaudingos ir pridarytų priešingų pasekmių, nei tikimasi“.
Dėl šių priežasčių, taip pat – dėl skirtingų pozicijų, kurias deklaruoja pietinės ir labiau disciplinuotos ES valstybės, manoma, kad diskusijos dėl siūlomų priemonių įgyvendinimo užsitęs. Reikšmingesnių galutinių sprendimų tikimasi vėlesniuose EVT susitikimuose.
