„Praktiškai galime kalbėti apie tai, kad Europa susidurs su antra sunkmečio banga“, – Briuselyje kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.
Ketvirtadienį Briuselyje susirinkę Europos lyderiai ieškojo išeičių iš vis gilėjančios ekonominės, finansų ir identiteto krizės. Aukščiausi Lietuvos pareigūnai greitų sprendimų nesitiki ir baiminasi, kad skęstanti Europa iš paskos gali nusitempti ir mus.
„Europoje yra sudėtinga ekonominė situacija, kuri iš tiesų nepagerėjo nuo 2007 metų, kai prasidėjo globali finansų krizė. Dabar susiduriame ir su didžiule valstybės skolos krize įvairiose šalyse ir su tuo, kad rinkos sudėtingai skolina kitoms šalims. Praktiškai galime kalbėti apie tai, kad Europa susidurs su antra sunkmečio banga“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė vylėsi, kad Lietuva yra saugesnė nei anksčiau: „Mes sutiksime sunkmetį geriau pasirengę, labiau sustygavę savo išlaidas. Be to, kaip tik šiandien Seimas ratifikavo fiskalinės drausmės sutartį. Tai irgi labai rimti rėmai visoms ateinančioms politinėms jėgoms, reiškiantys, kad viršyti 3 proc. deficito ribos nebus galima.“
Vis dėlto nors viešai deklaruojama, kad Lietuva antrą krizės bangą sutiks geriau pasiruošusi, užkulisiuose situacija vertinama skeptiškiau. Savo pavardės nenorėjęs viešinti mūsų šalies diplomatas patikino, kad krizė, su kuria susiduria Europa, pirmiausia yra euro zonos krizė. Pačią euro zoną jis lygino su ledkalnio link plaukiančiu „Titaniku“.
„Titanikas plaukia ir klausimas, ar jis išsisuks nuo ledkalnio. Mes esame šalia „Titaniko“. Klausimas, ar atsitrenkęs į ledkalnį jis įtrauks ir mus. Pavairuoti „Titaniko“ mes negalime“, – sakė anonimu norėjęs likti diplomatas.
Greitų sprendimų nesitiki
Šis Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas – jau dvidešimtas, kuriame ieškoma išeičių iš susidariusios sudėtingos situacijos. Nors žiniasklaida ir ekspertai susitikimą ne kartą pavadino lemtingu, jame, kaip ir daugelyje ankstesnių, tikimasi ne greitų sprendimų, o ilgų ir sudėtingų diskusijų.
„Sprendimų mechanizmai priimami sudėtingai, nes tai yra savarankiškų, suverenių valstybių sąjunga. Tai nėra federacija arba vienas centrinis bankas, kuris gali priimti sprendimus, – dėstė D. Grybauskaitė. – Rinkos norėtų, kad Vokietija taptų ta valstybe, kuri mokėtų už visus kitus, prisiimtų visus įsipareigojimus, o kitos šalys galėtų skolintis pigiai ir be įsipareigojimų. Taip tikrai nebus.“
Tiesa, Briuselio institucijose puse lūpų užsimenama, kad EVT susitikimai neturėtų būti taip smarkiai sureikšminami. Esą turėtų vykti „eiliniai EVT susitikimai“, kuriuose būtų svarstomi svarbūs klausimai, o dėti vilčių, kad jau kitą dieną po Europos lyderių susitikimo situacija reikšmingai pagerės, apskritai nederėtų.
Tačiau būtent kažko reikšmingo tikisi nerimstančios rinkos, branginančios skolinimąsi finansinių bėdų kamuojamoms Europos valstybėms. 10 metų trukmės Ispanijos obligacijų palūkanos jau kurį laiką svyruoja ties 7 proc. riba. Tokios palūkanos išpranašavo tarptautinius finansinės paramos paketus Airijai, Graikijai ir Portugalijai.
Bankų ir obligacijų klausimas
Kalbėdama apie ilgalaikę perspektyvą D. Grybauskaitė pažymėjo, kad Europą kankina ne tik skolų, bet ir identiteto krizė. Europa esą turi nuspręsti, ar bus gilinama tiek ekonominė, tiek finansų, tiek politinė integracija, ar bus rizikuojama euro zonos ir visos Europos Sąjungos ateitimi.
„Atsiduriame ir esame tokiame laikotarpio taške, pačioje pradžioje to kelio, kuris bus sunkus, skausmingas ir ilgas. Norėčiau iš karto pasakyti, kad daugelį klausimų išspręsime ne per metus ir ne per dvejus“, – pabrėžė prezidentė.
Vienas tokių klausimų – bendrų euro zonos obligacijų sukūrimas, kuriam aršiai priešinasi Europos iždininke vadinama Vokietija. Mūsų šalies prezidentė taip pat tvirtino, kad viena valstybė neturėtų garantuoti už visas kitas besiskolinančias šalis.
„Galėčiau supaprastintai pailiustruoti. Išeiname į gatvę ir sutiktam žmogui sakome: „Ar tu turi daug kišenėje pinigų? Jeigu turi, atiduok man pusę“. O kodėl? Kodėl tas žmogus turėtų atiduoti ir ne visai savo noru atiduoti?“ – retoriškai prezidentė.
Svarstant ES ateitį užsimenama ir apie bankinės sąjungos sukūrimą. Tačiau, D. Grybauskaitės teigimu, visa tai yra tik idėjos, kurios dar neturi nei konkretaus turinio, nei konkrečių detalių: „Viskas priklausys nuo to, kas bus „įdėta“ į bankinę sąjungą: ar tai bus tik bendresnė priežiūra, ar ne tik. Todėl sakyti, ar aš už, ar prieš, yra ankstyva.“
Anonimu norėjęs likti diplomatas taip pat sakė, kad Lietuva konkrečios pozicijos šiuo klausimu dar neturi. Tai, anot jo, yra laiko ir išlaidų klausimas. Vis dėlto, nors konkrečios bankinės sąjungos nuostatos dar nėra sukurtos, iš vidurinės Lietuvos banko grandies, anot aukšto pareigūno, jaučiama tam tikra skeptiška pozicija. Esą būtent jie, o ne kitų valstybių pareigūnai, geriausiai išmano situaciją Lietuvos bankų sektoriuje.
