Moterys dažniau vykdo, o ne vadovauja.
Vis dar įprasta, kad dėl prastai atliktos užduoties darbuotojas turi teisintis savo vadovui, o ne vadovei. Šią situaciją siekiama pakeisti – vakar Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija, siūlanti įteisinti kvotas moterims įmonių vadovybėje.
Rezoliucijoje teigiama, kad 2014 metais moterys turėtų sudaryti 30 procentų Europos Sąjungos (ES) bendrovių vadovybėje, o 2020 metais – 40 procentų. Jei savanoriškomis priemonėmis to nepavyks pasiekti – reikia įpareigojančio ES teisės akto.
Šiuo metu didžiausiose ES bendrovėse moterys vidutiniškai sudaro 10 procentų valdybos narių ir tik 3 procentai įmonių vadovų yra moterys. Kaip sektiną pavyzdį EP nariai mini Norvegijoje taikomas lyčių kvotas, taip pat Prancūzijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Suomijos patirtį. Taip pat raginama naikinti skirtumus tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio.
Profesorė Dalia Leinartė iš Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro EP siūlomą veiksmų planą vertina teigiamai, nes jis moterims turės pozityvios įtakos derinant pareigas šeimoje ir darbe. „Liks daugiau jėgų, energijos ir laiko šeimai, kas dabar neproduktyviai atiduodama nelygiai lyčių konkurencijai darbo rinkoje įveikti“, – aiškina Lietuvos kandidatė į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva mano, kad Europos Parlamento užmojis ES teisės aktais įvesti kvotas moterims įmonių vadovybėje jas menkina: „Tos moterys, kurios iš tikrųjų nori vadovaujančio posto, tai pasiekia. Lietuvoje turime moteris prezidentę, Seimo pirmininkę, finansų ir krašto apsaugos ministres, stambių įmonių vadoves – šias pareigas jos užima savo sugebėjimų ir patirties, o ne žeminančių kvotų dėka“.
Pasak ekspertės, kvotų moterims įvedimas reikštų valstybės įsikišimą į privačių bendrovių sprendimų priėmimą, atsirastų grėsmė įmonių efektyvumui ir rezultatams. „Vietoje kalbų apie kvotas politikai turėtų šalinti realius suvaržymus, kurie sumažina moterų galimybę įsidarbinti. Kaip pavyzdį iš Lietuvos galima paminėti Darbo kodekse numatytą prievolę darbdaviui išlaikyti moters darbo vietą jai esant ilgose motinystės atostogose. Nors tokia priemone siekiama padėti moterims, realybėje dėl šios prievolės jaunoms moterims tampa sunkiau įsidarbinti“, – EP priimtą rezoliuciją komentuoja K. Leontjeva.
Prieš savaitę vykusioje konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai“ prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuvoje kvotų moterims nereikia.
