D. Cameronui teks įtikinėti saviškius.
Britų politikams ramybės vėl neduoda Europos Sąjunga bei nusilpusi euro zona, prie kurios gelbėjimo prisidėti nenorima, bet teks. Netikėtą politinį susiskaldymą sukėlė ir ambicingi Europos ekologiniai tikslai. Ne mažesnis galvos skausmas – užsitęsusi intervencija Libijoje, kuriai spauda negaili kritiškų komentarų. Britiškas tarptautinių santykių „desertas“ – naujas apsižodžiavimas su Argentina dėl Folklendo (Malvinų) salų priklausomybės.
„Financial Times“
Libija: visgi kieno pusėje laikas?
NATO intervenciją Libijoje, kuriai pradžią davė jungtinių amerikiečių, prancūzų ir britų pajėgų puolimas, jau peržengė 100 dienų ribą. Teigiamų pokyčių siekiant susilpninti Muammaro Gaddafio galią esama nemažai. NATO nutraukė žudynes Bengazyje ir padarė kas tik įmanoma, kad įkvėptų sukilėlius, siekiančius nuversti režimą rytinėje šalies dalyje. „Laikas mūsų pusėje“, – pasitikinčiai kalba Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas.
Išties, nuo konflikto pradžios jau pasitraukė dvi svarbios režimo figūros – užsienio reikalų ministras Moussa Koussa ir už naftos reikalus atsakingas ministras Shukri Ghanem, bei dar penki generolai. Taip pat pamažu ima trūkti išteklių M. Gaddafio kontroliuojamoje sostinėje Tripolyje. Kita vertus, esama ir rimtų dvejonių dėl to, ar sąjungininkai yra pajėgus pasiekti tikslą, kuri patys sau išsikėlė, t.y. nuversti M. Gaddafį.
Pasitikėjimas atakos sėkme neseniai buvo gerokai sudrebintas. NATO pirmą kartą pripažino kaltę dėl civilių gyventojų mirčių – patvirtinta, kad per klaidą Tripolyje nužudyti devyni žmonės. Negana to, praėjusį trečiadienį atsirado ženklų, kad silpsta arabų parama, mat pagrindinis kandidatas užimti Egipto prezidento postą Amr Moussa pareiškė abejones dėl misijos. Nesutarimų esama ir koalicijos viduje, vis mažiau populiari Libijos misija darosi ir visuomenės akyse.
Baimindamiesi Afganistano ar Irako scenarijaus pasikartojimo, amerikiečiai nesutelkė visų savo karinių pajėgų Libijoje ir paliko iniciatyvą britams bei prancūzams, tačiau tai pernelyg sunki užduotis europiečių pajėgoms. Taip pat panašu, kad laikas visgi ne koalicijos pusėje. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy norėtų pasiekti pergalę Libijoje dar iki rudenį prasidėsiančios rinkimų kampanijos, kaip ir D.Cameronas, laukiantis konservatorių partijos konferencijos. JAV prezidentas B. Obama tuo tarpu susiduria su vis didesniu Kongreso spaudimu.
„The Independent“
Britai nenori gelbėti euro zonos
Jungtinė Karalystė (JK) taip ir negavo prašymo tiesiogiai finansiškai prisidėti prie pagalbos Graikijai, tačiau britų vyriausybės ministrai nekantriai siekia pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė nebūtų rėmusi Graikijos jokiu atveju. Užsienio reikalų ministras Williamas Hague‘as aiškiai pareiškė, kad, britų įsitikinimu, Graikijos gelbėjimas yra tik euro zonos ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF), o ne JK reikalas. Juo labiau, kad jokio akivaizdaus prašymo ar raginimo ir nebuvo.
Tačiau britai yra supančioti per du netiesioginius mechanizmus. Visų pirma, JK yra prisijungusi prie palyginti nedidelio Europos finansinio stabilumo mechanizmo fondo, kuris yra sukurtas padėti visoms ES šalims, net ir ne euro zonos narėms. JK taip pat yra įsipareigojusi ir per narystę TVF, dėl kurios turėtų remti ne tik Graikiją, bet ir tokias šalis kaip Ukraina ar Pakistanas.
Kita vertus, britai patys puikiai supranta, kad jų neaplenktų finansinis sukrėtimas, kurį sukeltų Graikijos ar kurios kitos šalies bankrotas. Ypač pavojinga būtų, jeigu krizė vėl grįžtų į Portugaliją, Ispaniją ar Airiją. Apskritai, turint galvoje britų eksporto apimtis ir pagrindines rinkas, euro zonos finansinė sveikata yra gyvybiškai svarbi pačios JK atsigavimui po krizės.
„The Guardian“
Ekologiškasis premjeras sulaukė konservatorių maišto
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas atidėjo balsavimą dėl ES išmetamų dujų limito. Tai kol kas leidžia kiek lengviau atsikvėpti ekologiškajam britų premjerui D. Cameronui, „žaliausios vyriausybės“ vadovui, kuriam kol kas niekaip nepavyksta priversti savo partijos narių palaikyti ryžtingos kovos su klimato kaita.
Konservatorių lyderis praėjusį mėnesį vos įtikino šalį siekti sumažinti išmetamų dujų kiekį daugiau, nei tai ketina padaryti kitos ES šalys. Tačiau jau dabar jo autoritetui grasina maištingas konservatorių europarlamentarų elgesys. Jie ketina balsuoti prieš ES norą iki 2020 metų sumažinti išmetamų dujų kiekį 30 proc., lyginant su ligi šiol buvusiu 20 proc. tikslu.
Konservatorių lyderis Europos parlamente Martinas Callananas sakė patariantis konservatoriams balsuoti „prieš“, nes ekologiniai tikslai kenktų verslo interesams ir lemtų didesnes energijos kainas vartotojams. Europa esą negali vienašališkai išsikelti tokių tikslų, kol nesama pasaulinio susitarimo dėl mažinti taršą.
Paradoksalu, nes Jungtinė Karalystė pati buvo tarp šalių, stūmusių šį naują 30 proc. tikslą ES. Prmejeras D. Cameronas neseniai pareiškė, kad jo vadovaujama koalicinė vyriausybė taps „žaliausia visų laikų britų vyriausybe“, nes tai esą tinkamiausias kelias Britanijai, jei ši siekia „kovoti su klimato kaita, turėti ilgalaikius ir saugius energijos išteklius ir išnaudoti žaliųjų technologijų suteikiamas ekonomines galimybes“.
„The Telegraph“
Folklendo salos – retorinių konfliktų objektas
Kad ir kaip neįtikėtina tai atrodytų, tačiau vėl paaštrėjo nesutarimai tarp Jungtinės Karalystės ir Argentinos dėl Folklendo (arba Malvinų) salų, dėl kurių šios šalys 1982 metais net buvo įsivėlusios į trumpą karinį konfliktą. Neseniai kalbėdamas Bendruomenių rūmuose premjeras D. Cameronas pareiškė, kad Folklendo salos „turėtų likti suverenia Britanijos teritorija tol, kol jos pačios to nori – taškas, istorijos pabaiga“.
Argentinos prezidentė Cristina Kirchner atsikirsdama pareiškė, kad Britanija vis dar yra brutali imperialistinė galia, nors jau ir silpstanti, o D. Camerono pareiškimą pavadino „vidutinybės ir kvailybės“ išraiška. Jos teigimu, britai ir Argentina turėtų derėtis dėl salų likimo.
Šį apsižodžiavimą sukėlė vieno Folklendo salose gimusio menininko poelgis. Išsiskyręs su argentiniete žmona vyras panoro likti Argentinoje, kad galėtų praleisti daugiau laiko su savo vaiku, tačiau negalėjo to padaryti dėl turimo britiško paso. Tad jam pavyko gauti argentinietišką gimimo liudijimą ir tuo pagrindu gauti Argentinos pilietybę. Gimimo liudijimą jam įteikė pati prezidentė C. Kirchner, per iškilmingą 29 metų Folklendo salų karo metinių ceremoniją. Iš britų pusės tuo tarpu kilo pasipiktinimo banga, o vyriškis netgi gavo grasinimų susidoroti.
Jungtinių tautų (JT) dekolonizacijos komitetas Folklendo salų atvejį aptarinėja kiekvienas metais dar nuo 1965 metų deklaracijos, raginusios Argentiną ir Jungtinę Karalystę rasti taikų susitarimą. Šiemet salų politikai viešai apkaltino Argentiną siekiant pakenkti Folklendo salų ekonomikai, draudžiant užsakomuosius lėktuvų reisus ir įvedant sankcijas naftos bei žvejybos kompanijoms.
