Spalio 31 dieną Palestina tapo UNESCO nare.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kolumbija pranešė, kad susilaikys Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JTST) balsuojant dėl Palestinos narystės Jungtinėse Tautose, nes esą nenori kurstyti smurto Artimuosiuose Rytuose, praneša BBC. Tuo tarpu „The Daily Telegraph” pabrėžia, kad sprendimą lėmė ir pačių šalių nenoras konfliktuoti su JAV bei Izraeliu.
Panašu, kad Vokietija irgi nuspręs neremti Palestinos. Nors oficialiai šalys dar nepatvirtino savo sprendimo, tačiau akivaizdu, kad palestiniečiai jau gali palaidoti viltis užsitikrinti daugumą balsavime dėl valstybingumo.
Nors britų ir kitų šalių pareiškimas ir nėra svarbus strategiškai, nes JAV akivaizdžiai leido suprasti, kad vetuos Palestinos prašymą, tačiau, be jokios abejonės, tai reikšmingas žingsnis politine ir moraline prasme. Palestiniečių lyderis Mahmoudas Abbasas tikėjosi „izoliuoti“ amerikiečius Saugumo Taryboje palaikomas Europos šalių, tačiau panašu, kad šis planas nebeišdegs.
Remia Palestiną, bet narystės nepalaiko
Didžioji Britanija ir Prancūzija iš principo remia Palestinos valstybingumo siekius. Tačiau šalys išreiškė susirūpinimą, kad dabartinės Palestinos pretenzijos tapti JT nare gali pakenkti mėginimams atnaujinti taikos procesą su Izraeliu. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministras Williamas Hague’as paaiškins valdžios sprendimą kitą trečiadienį.
Jungtinėse Tautose tvyro bendras nerimas dėl to, kad Palestinos konfrontacija su JAV gali pakurstyti neramumus Artimuosiuose Rytuose. Patys palestiniečiai yra nusiteikę siekti, kad dėl jų prašymo būtų balsuojama Saugumo Taryboje net ir tuo atveju, jeigu jie nesugebės užsitikrinti daugumos. Saugumo Tarybos suburtas komitetas šiuo metu svarsto Palestinos prašymą tapti JT nare ir kitą savaitę turėtų pristatyti ataskaitą.
Nenori konfrontacijos su JAV
Tuo tarpu „The Daily Telegraph“ pabrėžia, kad nuolatinės JTST narės Didžiosios Britanijos sprendimas susilaikyti balsavime labiausiai susijęs su noru išvengti susipriešinimo su JAV bei Izraeliu. Jeigu Britanija būtų nusprendusi palaikyti Palestiną, tai reikštų svarbų poslinkį valdančiosios koalicijos užsienio politikoje, nes nuo konservatorių atėjimo į valdžią šalies pozicija Palestinos klausimu darėsi vis kritiškesnė.
Tiesa, užsienio reikalų ministras W. Hague’as ne kartą išreiškė poziciją, smerkiančią Izraelį dėl jo politikos Palestinos atžvilgiu. Itin aštrios kritikos Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sulaukė tuomet, kai pareiškė, kad duos leidimą tolimesnėms statyboms Vakarų krante ir sustabdė mokesčių perdavimą Palestinos vyriausybei. B. Netanyahu veiksmus reikėtų interpretuoti kaip savotišką kerštą Palestinai už jos narystę UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje).
IQ.lt primena, kad Lietuva, spalio 31 dieną balsuojant dėl Palestinos narystės UNESCO , buvo viena iš nedaugelio, pasisakiusi prieš.
