Dalis britų norėtų, kad darbo rinka būtų apsaugota nuo imigrantų.
Britai šią savaitę labiausiai užsiėmę telefoninio šnipinėjimo skandalu, tačiau laiko lieka ir problemoms užsienyje. Politikai kertasi dėl euro zonos gelbėjimo planų bei nerimauja dėl atsakomybės už karo nusikaltimus Irake. Galiausiai netikėtai prabylama apie imigrantus iš Rytų Europos, kurie tariamai „atima“ darbo vietas iš jaunų britų.
„Financial Times“
Britų darbdaviai renkasi imigrantus
Jungtinės Karalystės dar bo ir pensijų sekretorius klausimais Iainas Duncanas Smithas paragino britų darbdavius įdarbinti daugiau britų kilmės jaunimo vietoj to, kad samdytų imigrantus darbuotojus. Šį jo pasiūlymą neigiamai įvertino ne tik teisininkai, kurie įžvelgė diskriminaciją, tačiau ir patys darbdaviai.
Pastarieji atrėžė, kad jauniesiems britams neretai trūksta ne tik įgūdžių, bet ir tinkamo požiūrio į darbą, bei apragino vyriausybę susitelkti ties švietimo sistemos reformomis, o ne tuščiai pamokslauti.
Britų prekybos rūmų generalinis direktorius Davidas Frostas pareiškė, kad darbdaviai „tikisi, jog jauni žmonės ateis gebėdami skaityti, rašyti ir bendrauti bei turėdami stiprią darbo etiką“, tačiau esą taip būna toli gražu ne visada. Tad nenuostabu, jog darbdaviai laisvas darbo vietas užpildo imigrantais iš Rytų Europos, kurie, anot D. Frosto, yra „įgudę, puikiai kalba angliškai ir, kas svarbiausia, nori dirbti“.
Konservatoriaus sekretoriaus I. D. Smitho žodžių išsigynė ir valdančioji konservatorių partija, pareiškusi, kad šis išsakęs savo asmeninę nuomonę, nors ir susijusią su dabartinės valdžios politika, kuri siekia „išlaisvinti žmones iš pašalpų sistemos gniaužtų“ ir „pastatyti į eilę prie darbo“. Kita vertus, premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad tai nereiškia, jog bedarbiai britai bus laikomi pranašesniais nei imigrantai – verslas pats turi spręsti, ką samdyti.
Darbo rinkos ekspertai buvo nustebinti nacionalistinių ministro pareiškimų, kurie neturi racionalaus pagrindo, nors gal ir atspindi visuomenės daugumos nuomonę. Nacionalinio ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Portesas patvirtino, kad nesama jokių įrodymų, jog dėl imigrantų mažėtų britų galimybės įsidarbinti.
„The Telegraph“
Dėl skandalo bus uždarytas populiarus laikraštis
Populiariausias Jungtinės Karalystės bulvarinis laikraštis „The News of the World“ šią savaitę priverstas užsidaryti, nes jo savininkai siekia nutraukti milžinišką skandalą, kilusį dėl telefoninių balso pašto žinučių pasiklausymo. Sprendimas esą buvo priimtas dėl „nežmoniško“ kai kurių įtariamų darbuotojų elgesio. Manoma, kad taip žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, kuriam priklauso leidinį valdanti „News International“, mėgina gelbėti savo korporacijos įvaizdį.
Nutraukti leidybą buvo nuspręsta praėjus kelioms dienoms po to, kai policija paskelbė įtarianti, jog „The News of the World“ žurnalistai klausosi kariškių šeimų, teroristinių išpuolių aukų bei pagarsėjusių nusikaltėlių aukų balso pašto žinučių. Net 4000 privačių asmenų galėjo nukentėti nuo tokio kai kurių „The News of the World“ žurnalistų elgesio.
Visgi vien leidinio uždarymas, dėl kurio šimtai žmonių liks be darbo, skandalo dar neužgesina. Juolab kad „News International“ vadovė ir buvusi „The News of the World“ redaktorė Rebekah Brooks ir toliau liko savo pareigose. Reaguodamas į skandalą britų opozicijos lyderis leiboristas Edas Milibandas pareiškė, kad jam svarbiausia ne tai, kad būtų uždarytas laikraštis, o tai, kad jo leidėjai „prisiimtų savo atsakomybės dalį“.
Pasaulyje didžiausią tiražą turintis anglų kalba leidžiamas laikraštis, einantis jau 168 metus, šiuo metu yra dviejų teisėsaugos tyrimų dėmesio centre. Vienas iš jų yra minėtas šnipinėjimo skandalas, o kitas – susijęs su galimu policijos pareigūnų papirkinėjimu. Premjeras D. Cameronas pareikalavo viešo tyrimo dėl žurnalistų elgesio.
„The Independent“
Išsiskyrė nuomonės dėl euro zonos gelbėjimo
Penktadienį vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių liberaldemokratas Nickas Cleggas pareiškė, kad britų euroskeptikams nedera su piktdžiuga žiūrėti į euro zonos krizę. Pasak jo, Jungtinė Karalystė, pasilikusi krizės sprendimo paraštėse, ne tik neišvengiamai pajustų neigiamas pasekmes, tačiau ir netektų įtakos Bendrijoje.
„Euro zonoje esama problemų ir jos yra svarbios ne tik vieningos valiutos erdvei, tačiau ir visiems europiečiams. Nors mūsų kišenėse skirtingos monetos, tačiau mūsų likimai yra susiję“, – kalbėjo N. Cleggas. Koalicinė vyriausybė turėtų labiau prisidėti prie šių problemų sprendimo, tvirtino jis, nors atvirai ir nepasakė, kad britų mokesčių mokėtojai turėtų prisidėti remiant tokias šalis kaip Graikija.
Europos Sąjungai tradiciškai palankiausių liberalų demokratų lyderis šiuo klausimu gerokai kertasi su konservatorių lyderio, premjero D. Camerono nuomone, kuris vos dieną prieš tai pareiškė esąs skeptiškas dėl Jungtinės Karalystės įsitraukimo į gelbėjimą ir mano, kad pačios euro zonos šalys sugebės susitvarkyti su savo problemomis. Šiuo pareiškimu jis paskatino kai kurių konservatorių viltis, kad euro zonos krizės akivaizdoje Didžioji Britanija sugebės susigrąžinti dalį galių iš Briuselio.
„The Guardian“
Britai turės prisiimti atsakomybę už Iraką
Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad Jungtinė Karalystė, vykdydama karinę operaciją Irake, buvo prisiėmusi okupantės vaidmenį ir kaip tokia nesugebėjo deramai teisiškai išnagrinėti civilių žūčių. Šis Strasbūro sprendimas gali lemti, kad britų Gynybos ministerija bus užtvindyta skundais dėl netinkamo karių elgesio Basroje po 2003 metų invazijos.
Teismas nustatė, kad penkios civilių žūtys nebuvo tinkamai išnagrinėtos, tarp jų, pavyzdžiui, 23 metų Hazimo Al-Skeinio mirtis. Liudininkų teigimu, britų kariai jį nušovė neginkluotą ir be jokios pateisinamos priežasties. Teismas nurodė, kad Jungtinė Karalystė turi sumokėti penkiems ieškovams po 17 tūkst. eurų, taip pat padengti teismo išlaidas.
„Teismo sprendimas neša aiškią žinią: kur kariai ar kiti valstybės agentai beveiktų, jie turi veikti laikydamiesi, o ne pažeisdami žmogaus teises“, – pareiškė vienas iš aukų advokatų. Pasak jo, „smurtas, religinis pažeminimas, seksualinis išnaudojimas ir, daugeliu atveju, bereikalingas žudymas“, nuo kurio nukentėjo irakiečiai, nuo šiol turės paklusti žmogaus teisių valdžiai.
Pasak „The Guardian“, toks Strasbūro sprendimas turės įtakos karinėms operacijoms visame pasaulyje, išplėsdamas atsakomybę už karių įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus.
