Didžiosios Britanijos ekonomikai impulsą turėtų suteikti 2012 m. Londono olimpinės žaidynės ir Elžbietos II valdymo 60-mečio iškilmės.
Šią savaitę Didžiosios Britanijos žiniasklaida skaičiavo, kiek šaliai kasmet kainuoja prastas oro susisiekimas su besivystančiomis šalimis. Britų pasipiktinimą sukėlė teisingumo pamoka iš Strasbūro, kandžiomis replikomis palydėta naujoji Didžiosios Britanijos savireklamos kampanija. O knygynuose pasirodžiusi J. Assange‘o autobiografija neapsiėjo be skandalo.
Mažiau skrydžių – mažiau pinigų
Nepakankama aviacijos infrastruktūra britų verslui ateityje gali atnešti net 14 mlrd. svarų nuostolių. Ekonomikos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Frontier Economics” atliko analizę ir paskaičiavo, kad būtent tiek nuostolių bus patirta per ateinantį dešimtmetį, jeigu Didžioji Britanija nepagerins susisiekimo su besivystančios ekonomikos valstybėmis, rašo „Financial Times”.
Ir taip perkrautas Londono Heathrow oro uostas nebepajėgtų aptarnauti dar didesnio skrydžių srauto. Jau dabar britai kasmet netenka 1,2 mlrd. svarų sterlingų (4,7 mlrd. litų) pelno, kuris atitenka kitoms Europos šalims, pavyzdžiui, Prancūzijai ar Vokietijai.
Įmonė BAA, didžiausia oro uostų akcininkė Britanijoje, kuriai priklauso ir Heathrow, ir kuri užsakė tyrimus dėl šalies patiriamos ekonominės žalos, ragina vyriausybę kuo greičiau imtis „patikimos aviacijos politikos“. Tai esą būtina norint paskatinti bendradarbiavimą su tokiomis sparčiai augančiomis ekonominėmis galiomis kaip Kinija.
Britai kasmet netenka 1,2 mlrd. svarų sterlingų (4,7 mlrd. litų) pelno, kuris atitenka kitoms Europos šalims, pavyzdžiui, Prancūzijai ar Vokietijai.
„Frontier Economics“ tyrimas atskleidė, kad Didžiosios Britanijos prekybos su šalimis, kurios turi susisiekimo tiesioginiais skrydžiais galimybę, apimtys yra net 20 kartų didesnės, palyginti su valstybėmis, į kurias skraidoma rečiau ar visai neskraidoma.
Esamos Heathrow infrastruktūros nepakanka didesniam skrydžių skaičiui. Jau dabar šis oro uostas aptarnauja mažiau kasdienių skrydžių į besivystančias šalis nei Frankfurto ar Paryžiaus oro uostai. Pavyzdžiui, Heathrow neturi tiesioginio susisiekimo su didžiausiu Kinijos pramonės centru – Guangdžou miestu.
Turint galvoje augantį besivystančių valstybių svorį ir įtaką pasaulyje, nenuostabu, kad ateityje tai britams gali labai brangiai kainuoti.
EŽTT neleido deportuoti prievartautojo
Didžioji Britanija negali deportuoti Nigerijos piliečio, kuris buvo pripažintas kaltu dėl išprievartavimo, rašo „The Guardian“. Tokį sprendimą paskelbė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), įvertinęs, kad deportacija pažeistų vyro teisę į šeimyninį gyvenimą.
Strasbūro teismui žmogaus teisės svarbiau nei viešoji tvarka.
Strasbūro teismas pareiškė, kad 24 metų vyras, žinomas kaip A. A., turi teisę gyventi su savo motina, nuolatos gyvenančia Anglijoje, ir kad ši teisė būtų pažeista, išsiuntus jį iš šalies. „Pareiškėjo deportacija iš Didžiosios Britanijos būtų neproporcinga siekiant teisėto tikslo – išvengti netvarkos ir nusikalstamumo“, – teigiama teismo išvadose.
Nežinia, kiek šis spendimas gali tapti precedentu, užkirsiančiu kelią kitiems deportacijos procesams. A. A. išprievartavimu buvo apkaltintas būdamas vos 15 metų. Lygtinio paleidimo ataskaitoje nurodyta, jog jis esą pasitaisė ir tikimybė, kad ateityje galėtų kelti grėsmę, yra labai menka.
Teisininkų centras, pateikęs šią bylą EŽTT, džiaugėsi dėl „didžiulės pergalės“ ir pareiškė, kad Didžiosios Britanijos ketinimas išsiųsti vyrą buvo visiškai neadekvatus. Anot teisininkų, Nigerijos pilietis esą pateikia vieną „įstabiausių persiauklėjimo ir integracijos į visuomenę pavyzdžių“.
Pernai iš Didžiosios Britanijos buvo deportuota per 5 tūkst. svetimšalių nusikaltėlių, pasibaigus jų bausmės laikui. Britų valdžios institucijos EŽTT sprendimo nekomentavo.
Britų salynui irgi reikia reklamos
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas oficialiai pradėjo naują šalies reklaminę kampaniją, kurios šūkis – „GREAT Britain – You’re Invited“. Šitaip tikimąsi kiek įmanoma labiau išnaudoti laukiamą ekonomikos augimą, kurį turėtų įkvėpti artėjančios 2012 metų Londono olimpinės žaidynės bei karalienės valdymo 60-mečio iškilmės, rašo „The Daily Telegraph“.
Šalį reklamuojantis D. Cameronas visam pasauliui skelbė apie Didžiosios Britanijos visuomenės pakrikimą.
Svarbia kampanijos dalimi taps atvirukai, priminsiantys apie išskirtinius britų pasiekimus įvairiose srityse – pradedant muzika ir baigiant inovacijomis – ir teigiantys, kad Didžioji Britanija yra „great“ (lietuviškai šis žodis gali reikšti tiek „didžioji“, tiek ir „nuostabi, žavi, puiki“). Kitoje atvirukų pusėje – įspūdingi faktai apie šalį. Pavyzdžiui, grupė „The Beatles“ yra visų laikų populiariausi muzikos atlikėjai arba karalienė Elžbieta II – ilgiausiai valdanti monarchė pasaulyje.
Vyriausybė išleido daugiau kaip pusės milijono svarų sterlingų sukurti šiam reklaminiam ženklui, kuris bus naudojamas verslo investicijoms ir turizmui skatinti. Šis ženklas tapo dalimi 100 mln. svarų sterlingų (390 mln. litų) vertės kampanijos, kuri pradėta dar birželio mėnesį ir kuria tikimasi į šalį kasmet pritraukti papildomus 4 mln. lankytojų.
Žinoma, tokia kuklumu nepasižyminti kampanija negalėjo apsieiti ir be kritikos. Ministrui pirmininkui buvo priminta, kad vos prieš kelias savaites jis visam pasauliui skelbė apie Didžiosios Britanijos visuomenės pakrikimą. Kita vertus, akivaizdu, kad šaliai reikalingas pozityvus impulsas po rugpjūčio mėnesį plačiai nuskambėjusių riaušių.
J. Assange’o biografija pasirodė be jo sutikimo
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as įsivėlė į žodžių karą su leidėjais, kurie be sutikimo išleido jo memuarus, rašo „The Independent“. Beje, šis laikraštis įsigijo išskirtinę teisę publikuoti knygą dalimis.
Leidėjai negavo galutinio sutikimo spausdinti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o biografiją.
Knyga „Julianas Assange’as: neteisėta autobiografija“ Didžiosios Britanijos knygynuose pasirodė šią savaitę ir iš karto buvo palydėta J. Assange’o pareiškimu, kad esą leidėjas šitaip tikisi pasipelnyti iš juodraštinės jo biografijos versijos.
Tuo tarpu leidykla „Canongate“ tvirtina, kad australas yra susaistytas kontrakte numatytais įsipareigojimais. Be to, J. Assange’as negrąžino ir šešiaženklio avanso, tad negali reikšti teisinių pretenzijų.
Leidykla kurį laiką mėgino gauti „Wikileaks“ įkūrėjo sutikimą arba susigrąžinti avansą, tačiau galiausiai tiesiog nusprendė išleisti knygą, pasakojančią apie garsiojo australo gyvenimą – nuo niekam nežinomo kompiuterių įsilaužėlio iki vieno labiausiai atpažįstamų pasaulio „kovotojų už teisybę“.
„The Independent“ teigia, kad esą pats J. Assange’as, iš pradžių sutikęs dirbti kartu su maža Škotijos leidybos įmone ir praleidęs apie 50 valandų su specialiai jam parinktu rašytoju, kuriam atskleidė savo gyvenimo detales, vėliau tapo vis labiau nepatenkintas dėl itin atviro ir pernelyg asmeniško knygos turinio.
Staiga pasikeitus J. Assange’o nuomonei, leidykla susidūrė su finansinėmis problemomis. Todėl leidėjai galiausiai nusprendė publikuoti nepatvirtintą australo biografiją. J. Assange’as, nors ir nepalaiminęs galutinės knygos versijos, vis dėlto gaus autorinio atlygio dalį nuo kiekvienos parduotos knygos kopijos.
