Ar britė C. Ashton paliks britus „ant ledo“?
Britai sulaukė akibrokšto iš savo deleguotos ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton – pasirodo, europiečių karinis štabas gali apsieiti ir be jų. Konservatyvūs britų politikai tuo tarpu atkakliai stumia privalomas konsultacijas britėms, norinčioms nutraukti nėštumą. Didžiosios Britanijos ekonomikos rodikliai nedžiugina, o aviacijos pramonė skaičiuoja išlaidas dėl perdėtų saugumo reikalavimų.
ES karinis štabas apsieis be britų?
Baronienė C. Ashton, ES užsienio reikalų ministrė ir britų leiboristų partijos narė, įsivėlė į ginčą su Didžiosios Britanijos vyriausybe dėl Europos Sąjungos karinių pajėgų vyriausiojo štabo kūrimo. Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija ir Lenkija, vadinamasis ES „didysis penketas“, palaiko baronienę ir skatina ją apeiti Didžiosios Britanijos nuomonę, rašo „The Telegraph“.
Užsienio reikalų ministras William‘as Hague‘as liepos mėnesį pagąsdino vetuosiąs karinio štabo kūrimą. Ši ES organizacija turėtų vadovauti visos Europos karinėms pajėgoms, įskaitant ir britų karius, dalyvaujančius ES operacijose, tokiose kaip, tarkime, šiuo metu vykstanti kova su Somalio piratais.
Tačiau konfidencialiame laiške, adresuotame C. Ashton rugsėjo 2-ąją, minėtų penkių šalių užsienio reikalų ministrai rašo apie galingą aljansą, paliekantį nuošalyje Didžiąją Britaniją ir išreiškia „politinę valią tęsti“ numatytos organizacijos kūrimą. „Mes manome, kad tai išlieka visapusiškiausias pagrindas tolimesniam darbui visomis kryptimis: galimybių didinimo, įskaitant civilinį-karinį planavimą ir valdymą, kovos grupes bei ES ir NATO santykius“, – rašoma laiške.
Bene labiausiai prieštaringas laiško punktas – penkių šalių aljanso pasiūlymas C. Ashton panaudoti iki šiol niekada netaikytą teisinį kelią, vadinamąjį „struktūrinį bendradarbiavimą“, kuris leistų sukurti štabą be Didžiosios Britanijos dalyvavimo. Tai reikštų, kad britų kariai paliekami už centralizuotos kontrolės ribų ir šitaip praktiškai sukuriamas naujas pasidalijimas NATO viduje.
Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė pasipiktinimą dėl šitokio „struktūrinio bendradarbiavimo“ panaudojimo, kuris reiškia, kad įgyvendinami tik kelių valstybių politiniai tikslai, ignoruojant kitas ES nares. Vyriausybės nuomone, apskritai šio štabo kūrimas yra simbolinis reikalas, kuris reiškia lėšų švaistymą ir dėmesio atitraukimą nuo svarbesnių karinių klausimų.
Siūlomos konsultacijos prieš abortus
„Už gyvybę“ (ang. „pro-life“) kovojantys aktyvistai Didžiojoje Britanijoje toliau mėgina prastumti prieštaringą įstatymo pataisos projektą, kuria siekiama sumažinti kasmet šalyje atliekamų abortų skaičių. Britų parlamentarė konservatorė Nadine Dorries, kuri pateikė įstatymo pataisą, teigia, kad jos „nenupirko“ vyriausybės pažadai įvertinti, ar reikėtų įvesti privalomas konsultacijas moterims, svarstančioms aborto galimybę.
N. Dorries siūlo ir kitas pataisas: nutraukti finansinę paramą abortams ir atleisti gydytojus nuo pareigos konsultuoti moteris prieš abortą. Politikė siūlo perleisti šią procedūrą į „specialiai paruoštų profesionalų“ rankas, rašo „The Independent“. Tai nereikštų, kad konsultacijas galėtų organizuoti „už gyvybę“ kovojantys aktyvistai, tačiau visgi lieka neaišku, kaip būtų užtikrinamas procedūros objektyvumas, žinant, kokia tai emociškai jautri problema.
Šios siūlomos pataisos taip pat skatina baimes dėl to, kad Didžiosios Britanijos kovotojai su abortais gali mesti neveiksmingus etinius argumentus ir imtis JAV kolegoms būdingos taktikos, t. y. mėginti realiai apriboti nėštumo nutraukimo galimybes, rašo kairiųjų politiką palaikantis „The Independent“.
Abortus atliekančios labdaros organizacijos piktinasi, kad tokios pataisos tik apsunkins moterų, norinčių nutraukti nėštumą, dalią. Tuo tarpu N. Dorries tikina, kad aborto procedūra yra tapusi „efektyvi lyg fabrike ir greita“, todėl ji nori suteikti žmonėms galimybę dar kartą „perkalbėti savo situaciją“.
Jeigu pataisa bus svarstoma bendruomenių rūmuose, vyriausybė gali leisti parlamentarams nepriklausomai balsuoti dėl abortų. Šiuo metu parlamente yra susidaręs galingas socialiai konservatyvių torių sparnas, palaikomas ir ministro pirmininko Davido Camerono.
Keleiviai moka už terorizmo baimę
Perdėtai kruopštūs patikrinimai oro uostuose, įvesti po rugsėjo 11-osios įvykių JAV, pasaulinei aviacijos pramonei kasmet atsieina 4,3 mlrd. svarų, rašo „The Guardian“, minėdamas teroristų išpuolio dešimtmetį. Tarptautinės oro transporto asociacijos, kuriai priklauso ir „British Airways“ „Virgin Atlantic“ bei dar per 200 pasaulinio masto oro linijų, generalinis direktorius Tony Tyleris teigia, kad tikrinant niekuo dėtus keleivius iššvaistomi milžiniški resursai.
„Šalia mūsų patiriamų nuostolių priverčiame dar ir savo keleivius išgyventi nepaprastai sudėtingą ir daugeliu atvejų nebūtiną kankynę. Tuo tarpu oro uostai girgžda mėgindami atrasti vietos ir galimybių su tuo susidoroti“, – aiškina T. Tyleris. Jis pridūrė, kad už saugumą turėtų mokėti tuo besirūpinančios vyriausybės, o ne oro uostai, skrydžių bendrovės ar, galiausiai, keleiviai.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi stambi oro uostų patikros įrangos gamintoja „Smiths Group“ teigia, kad jos metinės pajamos išaugo nuo 130 mln. svarų (iki rugsėjo 11-osios) iki 574 mln. svarų pernai.
„Nežinia dėl kokių priežasčių aviacijos pramonei tenka mokėti už apsisaugojimą nuo tokių grėsmių, kurios neturi nieko bendro su pačia aviacija ir yra daugiau susijusios su galingomis geopolitinėmis jėgomis“, – piktinasi T. Tyleris.
Didžiausios britų oro uostų savininkės įmonės BAA atstovas Ianas Hutchesonas tikina, kad ne rugsėjo 11-oji, o 2006 metais nepavykęs mėginimas susprogdinti lėktuve skystąją bombą tapo įvykiu, kuris iš esmės pakeitė aviacijos saugumo reikalavimus. Būtent po šio įvykio buvo įvesti apribojimai skysčiams rankiniame bagaže.
Vis dėlto skrydžių populiarumas dėl teroristinių išpuolių grėsmės nė kiek nesumenko. Atvirkščiai, pasaulyje keleivių skaičius išaugo nuo 1,8 mlrd. 2000 metais iki 2,8 mlrd. pastaraisiais metais.
Ekonomikai atgaivinti prireiks vyriausybės pagalbos
Didžiosios Britanijos ekonomika pastaraisiais mėnesiais „gerokai“ smuktelėjo – sumažėjo darbo galimybių, investicijų, o paslaugų sektoriuje veikiančios įmonės atrodo „liūdnai“, rašo Londono laikraštis „The Evening Standart“. Britų prekybos rūmų (BPR) atlikta 5 tūkst. įmonių apklausa parodė „nerimą keliančias“ tendencijas eksporto srityje ir prognozuoja iššūkius kitąmet.
Verslininkai reikalauja valdžios imtis priemonių, kurios užtikrintų ekonominį atsigavimą ir paremtų įmones, bandančias vykdyti vyriausybės taupymo priemones.
Nors apklausos duomenys ir nedžiugina, tačiau BPR teigia, kad Didžiosios Britanijos ūkio augimas išlieka teigiamas, o pakartotinės recesijos greičiausiai pavyks išvengti. BPR generalinis direktorius Davidas Frostas pareiškė, kad „rezultatai apskritai yra nuviliantys, ypač paslaugų sektoriuje, tačiau atrodo, kad gamybos sektorius žymiai sustiprėjo trečiajame metų ketvirtyje“.
„Verslas priėmė vyriausybės taupymo priemones, tačiau dabar atėjo metas diskutuoti ne apie karpymus, o apie tai, ką reikia padaryti, kad Didžiosios Britanijos ekonomika vėl imtų augti. Privatus sektorius atliks sunkiausią darbo dalį, tačiau vyriausybė privalo suvaidinti savo vaidmenį paremdama pagrindinius infrastruktūros projektus“, – kalbėjo D. Frostas.
