Neturintiems reikiamo išsilavinimo britams užveriamas kelias ir į darbo rinką.
Šią savaitę britai rūpinasi dėl profesinio išsilavinimo trūkumo, gilinančio visuomenės turtinę nelygybę, bei svarsto, kaip sukontroliuoti, kad mokslininkai neprisižaistų eksperimentuodami su žmogaus ląstelėmis. Tuo tarpu princas Andrew priverstas atsistatydinti iš prekybos atstovo pareigų dėl įtartinų draugysčių, o euro zonos krizė vis dar skaldo valdančiąją koaliciją ir verčia permąstyti šalies vaidmenį Bendrijoje.
„Financial Times“
Britai negali nusigręžti nuo euro zonos
„Financial Times“ politikos redaktorius George’as Parkeris atskleidžia pagrindinių šiandieninės Jungtinės Karalystės politinių lyderių – liberaldemokrato Nicko Cleggo ir konservatoriaus Davido Camerono – nesutarimą dėl to, kaip šalis turėtų elgtis euro zonos krizės akivaizdoje. Pirmasis atkakliai tvirtina, kad Didžioji Britanija negali stovėti euro zonos krizės nuošalėje. Tuo tarpu konservatoriai linksta link „dviejų greičių“ Europos idėjos.
Tradiciškai proeuropietiškų liberalų lyderis N. Cleggas laikosi nuomonės, kad britams laikas nustoti galvoti apie galimą valstybės naudą ir imti rūpintis visos Europos sėkme, kuri gyvybiškai svarbi ir Didžiosios Britanijos ekonomikai. Jis tikina, kad bet koks siekis atsitraukti nuo euro zonos problemos sprendimo „ilguoju laikotarpiu būtų pasmerktas žlugti“. Pasak politiko, investuotojai nori būti tikri, kad Didžioji Britanija yra pilnavertė didžiausio pasaulyje prekybinio bloko narė.
Kita vertus, N. Cleggas pripažino, kad dabartinis parlamentas tikrai nepritars šalies prisijungimui prie euro, iš dalies dėl labai skirtingų koalicijos partnerių požiūrių. Jis apkaltino konservatorius, esą šie ieško progų pradėti naują kovą su Briuseliu ar išsireikalauti papildomų lengvatų. Konservatoriai jau seniai ragina D. Cameroną pareikalauti Prancūzijos ir Vokietijos atsiimti savo pasiūlymus, galinčius turėti neigiamos įtakos Londono finansams.
Tuo tarpu iždo kancleris konservatorius Georgas Osborne‘as pabrėžė, kad britų rinkėjai gali būti ramūs, nes jiems neteks prisidėti prie Graikijos gelbėjimo. Kita vertus, jis užtikrino, kad stipri ir vieninga euro zona yra svarbi ir britams, bei pagyrė pastangas užtikrinti ilgalaikį finansinį stabilumą. Taip savotiškai G. Osborne‘as nusigręžė nuo ankstesnės politikos – griežto nepritarimo „dviejų greičių“ Europai.
„The Daily Telegraph“
Gilėja britų išsilavinimo spragos
Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš dešimties suaugusiųjų šalyje neturi jokios formalios profesinės kvalifikacijos. Be kita ko, buvo atskleisti ir didžiuliai skirtumai tarp skirtingų šalies regionų. Kai kuriose vietovėse net trečdalis žmonių nuo 16 iki 64 metų amžiaus buvo be profesinio išsilavinimo, kitur ši dalis siekia vos du procentus.
Universitetų ir koledžų sąjunga, kuri atliko tyrimą, įspėjo, kad Didžioji Britanija yra akivaizdžiai pasidalinusi į dvi dalis. Daugiausia žmonių be kvalifikacijos užfiksuota Glazgo šiaurės rytuose (35 proc.) ir Birmingemo šiaurėje (33 proc.). Įdomiausia, kad beturčiai ir išsilavinusieji neretai gyvena visai šalia. Tarkime, Niukaslo miesto centrinėje dalyje net 17 proc. gyventojų neturi profesinio išsilavinimo, tuo tarpu to paties miesto šiaurinėje dalyje – jau tik 9,7 proc., taigi kone perpus mažiau.
Minėtoji sąjunga tvirtina, kad dėl valstybės politikos, kuria ketinama apriboti išsilavinimo prieinamumą, labiausiai nukentės būtent dabartiniai beturčiai. „Pavojus, kad tam tikruose rajonuose užaugusių vaikų ambicijos bus užgesintos, o potencialas pilnai nerealizuotas, yra labai realus“, – sako Sally Hunt, Universitetų ir koledžų sąjungos generalinė sekretorė. Teigiama, kad padidinus mokestį už aukštąjį mokslą ir atsisakius studijų pašalpų, kaip planuoja dabartinė vyriausybė, tik dar pagilės spraga tarp „dviejų britanijų“.
„The Independent“
Skandalingi ryšiai privertė princą atsistatydinti
Šią savaitę Bekingemo rūmai patvirtino, kad Jorko hercogas princas Andrew turės atsistatydinti iš Didžiosios Britanijos prekybos atstovo pareigų. Karalienės sūnus Andrew buvo priverstas tai padaryti dėl pagarsėjusių ryšių su prastos reputacijos užsienio milijonieriais ir nedemokratiškų valstybių lyderiais.
Vykdydamas tuometinę šalies politiką Andrew kelis kartus buvo susitikęs su Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio sūnumi bei pačiu diktatoriumi. Prieš tris mėnesius iki perversmo Tunise Andrew surengė pietus Bekingemo rūmuose su diktatoriaus Zine‘o al-Abidine‘o Ben Ali žentu. Karalienės sūnus taip pat palaiko ryšius ir su verslininku Timuru Kulibajevu, kurio uošvis – Kazachstano prezidentas, oligarchas Nursultanas Nazarbajevas.
Tačiau labiausiai princo Andrew reputacijai pakenkė jo užsitęsusi draugystė su amerikiečių finansininku Jeffrey Epsteinu, kuris buvo pasodintas į kalėjimą už naudojimąsi prostitučių paslaugomis, bei pagarsėjo ryšiais su nepilnametėmis, kurios už tai pateikusios civilinius ieškinius.
Nors 51 metų Jorko hercogas ir negaudavo jokio atlygio už savo gausias keliones megzti ryšių su potencialiais užsienio investuotojais, tačiau skrydžių išlaidas padengdavo biudžetas. Nuo šiol princas Andrew galės plėtoti ryšius su užsienio verslininkais tik per karališkosios šeimos vizitus.
„The Guardian“
Mokslininkai raginami atsargiau eksperimentuoti
Medicininiai tyrimai su gyvūnais, kuriuose naudojamos žmogaus kūno medžiagos, tokios kaip smegenų ląstelės, turėtų būti griežčiau prižiūrimi, įspėja politikus Didžiosios Britanijos mokslininkai ir etikos specialistai. Jie pateikė ataskaitą, kurioje tikina, kad reikalingi aiškūs teisiniai apribojimai ir gilesnė tokių mokslinių tyrimų pasekmių analizė.
„Jeigu imsime perkėlinėti didelius kiekius žmogaus smegenų ląstelių į primatų smegenis, staiga galime perkurti beždžiones į kažką, kas turės tokių sugebėjimų, kuriuos mes laikome išskirtinai žmogiškais – tai kalba ar kiti būdai kontaktuoti su žmonėmis, – sako filosofijos profesorius Tomas Baldwinas iš Jorko universiteto. – Tokios galimybės šiuo metu yra plačiai išnagrinėtos mokslinės fantastikos, tačiau dabar mums reikia pradėti apie jas rimtai galvoti“.
Mokslininkai jau dabar naudoja žmogaus kūno medžiagas dirbdami su gyvūnais tam, kad geriau suprastų medicininius sutrikimus, kaip, tarkime, Dauno sindromas. Tačiau ateityje tyrimai gali prasiplėsti ir į kitas sritis, tokias kaip reprodukcija, kurias visuomenė vertina jautriausiai.
Anot Kembridžo universiteto medicininės genetikos profesoriaus Martino Bobrow, žmones labiausia gąsdina, kai tyrimai ima liesti tas sritis, kurios padeda atskirti žmogų nuo gyvūno, tokios kaip veido bruožai ar kalba. Ne mažiau grėsmingai atrodo ir gyvūnų smegenų ląstelių keitimas žmogaus kūno ląstelėmis, bei galimybė žmogaus embrioną auginti gyvūno organizme.
Profesorius teigia, kad ataskaitą parengę mokslininkai ir filosofai nerekomenduoja visiškai uždrausti tokius tyrimus, tačiau ragina itin atidžiai svarstyti mokslo reikalingumą ir naudą būtent šioje jautrioje srityje. Dabartiniai įstatymai, reguliuojantys mokslinį elgesį su gyvūnais, nepakankamai atsižvelgia į galimą netolimos ateities pažangą.
Svarbiausia esą užtikrinti, kad visuomenė būtų informuota ir galėtų atvirai diskutuoti apie tokio tipo mokslinius eksperimentus.
