„Skvoteriai“ Londone pradėjo užiminėti ir prabangius būstus.
Eiliniai britai rimtai svarsto apie tai, kad reiktų grąžinti fizines bausmes į mokyklą. Tuo tarpu valdžia susirūpino, kaip sutramdyti negyvenamų būstų „užgrobėjus“ – „skvoterius“. Vyriausybė taip pat ketina apriboti nemokamos teisinės pagalbos teikimą įtariamiems nusikaltėliams. Ir visa tai – ekonominio sąstingio atmosferoje.
Britai norėtų sugrąžinti rykštę į klases
Net apie 49 proc. britų tėvų ir mamų mano, kad fizinių bausmių sugrąžinimas į mokyklą padėtų susitvarkyti su pačiais didžiausiais prasižengėliais, rašo „The Daily Telegraph“. Tai paaiškėjo apklausus 2000 tėvų ir 530 vaikų visoje Didžiojoje Britanijoje.
Didžioji dauguma gimdytojų taip pat palaiko ir dažnesnį „klasikinių“ disciplinuojančių priemonių, tokių kaip palikimas po pamokų ar laikinas pašalinimas, taikymą.
Apklausos rezultatai pasirodė tuo pačiu metu, kai švietimo ministras Michaelis Gove’as viešai pareiškė, kad suaugusiųjų autoritetas daugumoje mokyklų yra visai sunykęs, todėl mokytojams tenka skirti daugiau laiko ir pastangų moksleiviams suvaldyti negu juos mokyti.
„Maždaug kas ketvirtas jaunas mokytojas per pirmus kelerius darbo metus nusprendžia keisti profesiją. Tai didžiulė talentų netektis“, – teigia Michaelis Wilshawas, Mossbourne’o bendruomenės mokyklos direktorius, ir kaltina dėl to moksleivių patyčias. Fizinės bausmės Didžiosios Britanijos mokyklose buvo uždraustos 1986 metais.
Visgi nepaisant didelės dalies tėvų palaikymo ir net dalies moksleivių pritarimo, Švietimo ministerija neketina sugrąžinti rykštės į mokyklas. Vietoj to norima leisti mokytojams fiziškai suvaržyti pačių agresyviausių moksleivių elgesį bei apieškoti vaikus, įtariamus nešiojantis cigaretes ar kitus draudžiamus daiktus.
Chrisas Keatesas, pasaulinės mokytojų profesinės sąjungos generalinis sekretorius, pareiškė, kad fizines bausmes supa tam tikras „efektyvumo mitas“, kuris esą niekada nebuvo pagrįstas tikrove. Anot C. Keateso, moksleivių elgesys mokykloje pastaraisiais dešimtmečiais netgi gerokai pagerėjo nuo tų laikų, kai fizinės bausmės vis dar buvo plačiai praktikuojamos.
„Skvoteriai“ okupavo ministro namus
Prie teisingumo ministro Keno Clarko namų Londone susirinkę vadinamieji „skvoteriai“ protestavo prieš planuojamą nelegalaus pastatų apgyvendinimo kriminalizavimą Didžiojoje Britanijoje, rašo „The Guardian“. Šiuo metu tai traktuojama kaip civilinis pažeidimas.
„Skvoterių“ aktyvistų grupė užsilipo and K. Clarke’o namų stogo, kur įteikė jam pajuokiamąjį priverstinio iškraustymo orderį ir išskleidė plakatus, sakančius: „gyvenamasis plotas – tai žmogaus teisė“. Taip jie išreiškė pasipiktinimą Teisingumo ministerijos planuojamu „skvotinimo“ kriminalizavimu Anglijoje ir Velse. Škotijoje tai jau uždrausta.
Šis vyriausybės pasiūlymas pasirodė po to, kai Londone ėmė dygti „aukšto lygio“ užgrobti būstai, tarp kurių – net ir pasaulinio garso režisieriaus Guy Ritchie namai.
Valdžios atstovai tvirtina, kad naujasis įstatymas padės apsaugoti nekilnojamojo turto savininkų interesus. Tuo tarpu „skvotinimo“ aktyvistai lieja nepasitenkinimą ant teisingumo ministro K. Clarke’o.
Anot Josepho Blake’o, „skvoterių“ lyderio, „per pačią nekilnojamojo turto krizės siekdamas kriminalizuoti „skvotinimą“, ministras verčia benamius jaustis nusikaltėliais, tad žmonės turi teisę pykti“. Esą dėl tokio sprendimo tik dar daugiau žmonių neteks stogo virš galvos.
„Toli gražu ne visi „skvoteriai“ apsigyvena apleistuose namuose iš desperacijos ar todėl, kad vienintelė alternatyva būtų miegas po atviru dangumi“, – atkakliai tvirtina Teisingumo ministerijos atstovas spaudai ir teigia, kad vyriausybė sieks kuo geriau ištirti „skvotinimo“ situaciją šalyje.
Apribos teisinių konsultacijų galimybę
Didžiosios Britanijos vyriausybė planuoja apriboti „fundamentalią teisę“ į nemokamą teisinę pagalbą policijos sulaikytiems įtariamiems nusikaltėliams, rašo „The Independent“. Ši teisė buvo suteikta prieš 27 metus, siekiant atsikratyti įsisenėjusių teisėtvarkos ydų, tokių kaip prisipažinimų klastojimas ar įtariamųjų bauginimas.
Valdančiosios koalicijos parlamentarai balsavo dėl naujo įstatymo projekto, reguliuojančio teisinę pagalbą, nuosprendžius ir bausmes, įskaitant ir prieštaringiausią 12-ąjį punktą, pagal kurį kriminaliniams nusikaltėliams apribojama galimybė gauti teisines konsultacijas. Šis punktas leidžia priimti kitus teisės aktus, kuriais būtų galima įvesti apribojimus dėl to, kas vertas gauti teisines konsultacijas „teisingumo vardan“, o kas ne.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad šis sprendimas gali kelti grėsmę pilietinėms laisvėms ir apjuodinti Didžiosios Britanijos teisėsaugos mundurą. Minėtą įstatymo punktą opozicijos parlamentarai, teisininkai bei civilinių tiesių gynėjai pavadino „teisingumo erozija“. Teigiama, kad toks sprendimas, skirtas mažinti teisėsaugos išlaidas, iš tikrųjų sumažintų pačių skurdžiausių žmonių galimybes gauti teisinę pagalbą.
„Labiausiai glumina tai, kad šį projektą remia liberalai demokratai, save vadinantys pilietinių teisų čempionais“, – pareiškė šešėlinis teisingumo ministras Andy Slaughteris. Opozicija piktinasi, kad jai buvo duotos tik 7 dienos išnagrinėti 187 puslapių apimties įstatymo projektą, kuriame esama svarbių konstitucijos pakeitimų.
Nežino, kaip prikelti ekonomiką
Šia savaitę Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas akivaizdžiai susidūrė su atšiauria šalies politine tikrove, rašo „Financial Times“. Kalbant tiksliau, George’as Osborne’as, iždo kancleris, pareiškė vyriausybei, kad šalies augimo perspektyvos tik blogėja ir nesama ženklų, kad artimiausiu metu situacija galėtų pasikeisti. Kanclerio išvadas politinis elitas priėmė sunkiai.
Premjero pavaduotojas Nickas Clegas trečiadienį savo kalboje, atspindėjusioje vyriausybėje tvyrančią nelaimės nuojautą, pareiškė, kad „nebegalime sau leisti prabangos daryti klaidas“. Vienas iš ministrų tuo tarpu patikino, kad britai atsidūrė situacijoje, sudėtingumu nenusileidžiančioje 2008 metams, kai smogė finansų krizė.
G. Osborne’as patikino ministrus, kad euro zonos krizė, mažėjantis eksportas, JAV ekonomikos sulėtėjimas, aukšta infliacija ir kylančios nekilnojamojo turto kainos negalėjo neturėti pasekmių Didžiosios Britanijos ekonomikai, ir taip išsekintai didžiulio finansinės konsolidacijos.
Nors Vyriausybė paslapčia tikėjosi, kad artėjančios Londono olimpinės žaidynės, kurios turėjo vykti jau įveikus sunkiausią krizės etapą, atgaivins žmonėms viltį ir leis tikėtis valdantiesiems palankių balsavimo rezultatų 2015 metais, tačiau nepanašu, kad toks scenarijus taptų realybe. Atrodo, kad atėjus rinkimams ekonomika dar nebus pakankamai atsigavusi.
Konservatorius premjeras Davidas Cameronas ekonomikos gaivinimo planus siejo su didžiuliais infrastruktūros projektais, biurokratijos apkarpymais ir žemėtvarkos įstatymų reforma. Tačiau dabar jis sulaukia vis didesnio spaudimo imtis Margaret Thatcher stiliaus „šoko terapijos“ ir nustoti dangstytis koalicijos partneriais liberalais demokratais, kurie esą neleidžia imtis radikalesnių priemonių.
