Britai svarsto galimybę riboti iš trečiųjų šalių atvykstančių imigrantų skaičių.
Neseniai nuvilnijusios riaušės britams „atvėrė akis“. Pasak britų spaudos, panašu, kad augantis nedarbas verčia griežti dantį ant plūstančių imigrantų. Pilietinių teisių aktyvistai nerimauja, kad riaušių dalyviams bus skirtos „pavyzdinės“ – pernelyg griežtos – bausmės. Britai su nerimu stebi euro zonos krizę, kuri nežada greito išsigelbėjimo nuo šalį slegiančių ekonominių problemų. Be kita ko, atsipūsti neduoda ir Afganistanas, kur talibai savitai nusprendė pažymėti nepriklausomybės dieną.
Imigrantai kaltinami dėl britų nedarbo
Nuo tada, kai Davidas Cameronas užėmė premjero postą, darbą turinčių darbingo amžiaus britų šalyje sumažėjo 100 tūkst, rašo „Daily Mirror“. Per tą patį laiką apie 300 tūkst. užsieniečių sėkmingai rado darbą Didžiojoje Britanijoje. Bendras imigrantų darbuotojų skaičius pasiekė rekodines 4,1 mln. aukštumas.
Darbo ir pensijų sekretorius Iainas Duncanas Smithas įspėjo Vyriausybę, kad šį atsidurs padėtyje be išeities, jeigu nesugebės laiku reaguoti ir sugrąžinti britus į darbo vietas. Mat naujausi statistiniai duomenys rodo, kad imigrantai ne tik užėmė visas per pastaruosius metus sukurtas naujas darbo vietas, bet ir padarė 100 tūkst. britų priklausomais nuo socialinių išmokų.
I. D. Smithas netgi pareiškė, kad Didžiosios Britanijos miestuose nuvilnijusios riaušės buvo naudingos tuo, kad gali priversti vyriausybę atsimerkti ir imtis radikalių socialinės apsaugos sistemos reformų. „Tai tik blogėja, – pareiškė jis interviu žurnalistams. – Tai blogėja, nes mes susiduriame su problema mėgindami pakeisti grupę žmonių, kuri vis menkiau sugeba dirbti“.
Pasak ministro, jeigu nepavyks sustabdyti imigrantų darbininkų srauto, jaunieji britai bus pasmerkti ir toliau gyventi kaip valstybės išlaikytiniai. Jis paragino britų verslininkus suteikti dar vieną šansą jauniems britams ir mažiau remtis darbo jėga iš užsienio. Nors anksčiau tokie jo pareiškimai sulaukdavo pasipiktinimo iš visuomenės, dabar I. D. Smithas, rodos, sulaukia palaikymo.
Seras Andrew Greenas, Migracijos stebėjimo centro vadovas, irgi pareiškė, kad „toliau neįmanoma neigti, jog imigracija daro įtaką britų darbininkų galimybėms. Akademikai ekonomistai pernelyg ilgai tai neigė“. Nedarbas Didžiojoje Britanijoje nuo balandžio iki birželio netikėtai šoktelėjo iki 2,5 mln., t.y. nuo 7,7 proc. iki 7,9 proc. Manoma, kad per ateinančius metus bedarbių skaičius išaugs dar 150 tūkstančių.
Britai nerimauja dėl ES ekonomikos stagnacijos
Europoje dar labiau sustiprėjo baimės dėl pakartotinės recesijos, kurias ypač paskatino nuviliantys Vokietijos ekonomikos augimo skaičiai. Didžiausia Europos ir ketvirta pasaulio ekonominė galia nuo balandžio iki birželio ūgtelėjo vos 0,1 proc. Tai blogiausias pasirodymas per pastaruosius dvejus metus, primena „Evening Standard“.
Netikėtas sąstingis pradėjo kaustyti visas 17 eurą įsivedusių šalių, kurios sugebėjo pasiekti vos 0,2 proc. augimą, panašiai kaip ir Didžioji Britanija antrąjį šių metų ketvirtį. Prancūzijos ekonomika – stagnacijoje, tuo tarpu Ispanija pasiekė tik 0,2 proc. augimą.
Britams, kurių iždo kancleris George‘as Orborne‘as tikisi šalies atsigavimą paremti augančiu eksportu, tai yra ne itin maloni žinia, mat pusė Didžiosios Britanijos eksporto keliauja būtent į kontinentinės Europos šalis. Akivaizdu, kad tai atsilieps ir britams, tad kancleris ragina imtis kuo griežtesnių deficito karpymo planų.
Bausmės riaušininkams – neproporcingos ir neteisingos?
Pilietinių tiesių aktyvistai tvirtina, kad Didžiosios Britanijos teismų skiriamos „pavyzdinės“ bausmės riaušių dalyviams peržengia teisingumo ir proporcingumo ribas. Be kita ko, dėl pernelyg griežtų bausmių teismų sistema gali būti tiesiog užversta apeliacijomis, siekiančiomis sumažinti įkalinimo laiką, rašo „The Guardian“.
„Nors ir suprantama, kad teismai buvo paprašyti traktuoti visuomenės tvarkos suardymą kaip sunkinančią aplinkybę, visgi tai turėtų būti suderinta su esminiu kriminalinio teisingumo principu – proporcingumu“, – sako Andrew Neilsonas, Howardo baudžiamosios reformos lygos direktorius.
Griežtų bausmių riaušininkams praėjusią savaitę reikalavo Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, vildamasis, kad teismai išnaudos progą skirti „pavyzdines“ bausmes tam, jog atgrasintų jaunuolius nuo panašių veiksmų ateityje. Jis taip pat gyrė įkalinimo bausmes, nors tarp jų pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmonės buvo nuteisti ketveriems metams kalėjimo už riaušių skatinimą „Facebook“ tinkle, ar šešiems mėnesiams už tai, kad pavogė 3,5 svarų vertės vandens butelį.
Paklaustas apie „Facebook“ atvejį konservatorius premjeras atsakė, kad „teismas nusprendė pasiųsti griežtą žinią ir aš manau, kad labai gerai, jog teismai gali tai padaryti“. Tačiau Liberalų demokratų narys Lordas Carlile’as prieštaravo premjero žodžiams teigdamas, kad politikų nuomonė apskritai neturėtų daryti spaudimo teisinei sistemai, kuri pati yra pajėgi nuspręsti dėl bausmių griežtumo.
Visgi kol kas akivaizdu, kad teismų sprendimai dėl panašių prasižengimų, kaip ir baiminasi pilietinių teisių gyvėjai, yra labai neproporcingi. Padaręs tokį patį prasižengimą, kuris dviem jaunuoliams kainavo laisvę, t.y. skelbęs provokuojančias žinutes internete, vienas devyniolikmetis apskritai nepateko į teismą – jis kaltę išpirko parašęs laišką parduotuvės, kurią ragino nusiaubti, savininkui. Beje, po to jaunuolis spėjo paskelbti dar daugiau įžeidžiančių žinučių, tačiau nesulaukė teisėsaugos reakcijos.
Nepriklausomybės dieną paminėjo sprogdinimais
Afganistano sostinėje Kabule prie Britų tarybos pastato per savižudžių teroristų išpuolį žuvo 12 žmonių. Incidentas, rašo „Daily Telegraph“, įvyko minint Afganistano nepriklausomybės dieną. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Talibanas. Manoma, kad žuvo aštuoni afganų policininkai ir keturi kariškiai, dar daugiau gali būti palaidota griuvėsiuose.
Afganistano kasdienybė.
Ankstyvą rytą Kabule nugriaudėjo du sprogimai, kurių antrasis sugriovė Britų tarybos pastatus supusią sieną. Pasak liudininkų, savižudžiai teroristai po sprogimo keliese puolė į teritoriją, ginkluoti granatomis ir automatais. Ataką sustabdė tik britų ir tarptautinių saugumo palaikymo pajėgų kariai.
„Šiandien yra mūsų nepriklausomybės nuo Britanijos diena. Jie pripažino mus prieš 92 metus, šiandien savo ataka mes paminėjome šią dieną, – kalbėjo žurnalistams Zabihullah Mujahidas, talibų atstovas spaudai. – Dabar britai vėl įsiveržė į mūsų šalį ir turės pripažinti mūsų nepriklausomybę dar kartą“.
Nepriklausomybės diena Afganistane švenčiama rugpjūčio 19 dieną. Šią dieną pasirašyta Ravalpindžio sutartis, pagal kurią nutrauktas trečiasis britų-afganų karas ir britų vyriausybė pripažino šalies suverenumą. Nors Afganistanas niekada nebuvo britų imperijos sudėtyje, tačiau tarp 1839 ir 1919 metų buvo net tris kartus okupuotas britams varžantis su rusais dėl įtakos centrinėje Azijoje.
2008 metais Talibanas nepriklausomybės dienos „proga“ surengė savižudžių sprogdintojų ataką rytinėje Kosto provincijoje, netoli JAV karinės bazės. Tada žuvo 10 afganų darbininkų, dar 13 buvo sunkiai sužeisti. 2009 metais vykusios prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje Talibano kariai atakavo centrinį Kabulo banką ir nužudė tris darbuotojus. Praėjusiais metais ši diena irgi buvo „paminėta“ savižudžių išpuoliais.
