(Reuters nuotr.)Konservatoriai priešinosi leiboristų planui, tačiau atėję į valdžią siūlo savo variantą.
Britų teisėsaugos ir žvalgybos agentūros siekia plėsti savo galimybes prieiti prie gyventojų bendravimo duomenų. Valdžia ketina siūlyti įstatymą, kuris leistų GCHQ, britų žvalgybos agentūrai, atsakingai už saugumą internete, prieiti prie komunikacijos duomenų realiuoju laiku arba be teismo leidimo, pranešė BBC.
Kol kas konkretus pasiūlymo turinys neskelbiamas. Aišku viena: britų vyriausybė tikina, kad jis nebus susijęs su komunikacijos turiniu. Vicepremjeras Nickas Cleggas BBC portalui teigė, kad jis visiškai nepritaria tam, kad institucijos galėtų skaityti elektroninius laiškus ar kad būtų kuriama centralizuota duomenų bazė, kokia buvo siūloma leiboristų valdymo metais.
„Mes tik atnaujiname taisykles, kurios šiuo metu taikomos skambučiams mobiliaisiais telefonais, kad policija ir saugumo tarnybos galėtų persekioti teroristus ir sunkius nusikaltėlius, ir pritaikome tai technologijoms kaip „Skype“, kurios yra vis dažniau naudojamos“, – portalui teigė vicepremjeras.
Buvęs šešėlinis Vidaus reikalų ministras Davidas Davisas, priklausantis valdančiųjų konservatorių stovyklai parlamente, teigė, kad pagal naują reguliavimą „absoliučiai visų“ žmonių skambučių, elektroninių laiškų ir naudojimosi internetu duomenys būtų saugojami dvejus metus, o valdžia galėtų gauti šiuos duomenis „be jokio sutikimo ir niekieno“.
Manoma, kad apie konkrečius planus bus paskelbta karalienės kalboje šį mėnesį, tačiau įstatymai dar turės pereiti dvejus parlamento rūmus.
Vyriausybės atstovas spaudai BBC teigė, kad telekomunikacijų duomenys yra naudojami 95 proc. visų bylų, susijusių su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.
Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų noras turėti galimybę nepažeidžiant įstatymų prieiti elektroninės komunikacijos duomenų paskatino leiboristus, valdžioje buvusius iki 2010 metų, sukurti centralizuotą šalies telefoninės ir interneto komunikacijos duomenų bazę. Tačiau dėl opozicijos pasipriešinimo to buvo tokių planų buvo atsisakyta.
Tačiau atėję į valdžią konservatoriai „suvokė, kad tokio pobūdžio informacija turi potencialo gelbėti gyvybes“, BBC cituoja lordų rūmų narį Alexą Carlile’ą, 2005-2011 metais ėjusį antiteroristinių įstatymų prižiūrėtojo pareigas.
Atsižvelgiant į 2009 metų ES direktyvą, interneto paslaugų tiekėjai įpareigoti saugoti informaciją apie vartotojų naudojimąsi internetu, elektroniniu paštu ir pokalbių programomis per 12 praėjusių mėnesių. Bendravimo turinys nėra kaupiamas, tačiau išsaugomi duomenys laiko, vietos ir komunikacijos subjektų duomenys.







