Tam, kad galėtų tikėtis socialinių išmokų, užsieniečiai privalo atlikti „teisės apsigyventi“ Didžiojoje Britanijoje testą.
Neregėtų karščių kamuojami britai skundžiasi dėl prastos gyvenimo kokybės, nenori mokėti socialinių išmokų bedarbiams imigrantams, baiminasi dėl rekordiškai mažo įvaikintų vaikų skaičiaus šalyje ir ragina „Facebook” griežčiau vertinti vartotojų komentarus.
ES verčia britus išlaikyti imigrantus
Europos Komisija (EK) įspėjo Didžiąją Britaniją, kad imsis teisinių priemonių, jei ši nesumažins apribojimų užsienio piliečiams gauti socialines išmokas nedarbo atveju. Socialinės apsaugos sfera ilgą laiką buvo Bendrijos narių vidaus reikalas, tad nenuostabu, jog EK pastabos sukėlė tikrą furorą, rašo „The Daily Telegraph“.
Didžiosios Britanijos politikai tvirtina, kad EK spaudimas britų mokesčių mokėtojams reiškia papildomas 2,5 mlrd. svarų sterlingų išlaidas. Tiek pinigų prireiks išmokoms vadinamiesiems „socialiniams turistams“, t. y. ES piliečiams, gyvenantiems šalyje, tačiau nemokantiems mokesčių ir neskubantiems susirasti darbo. Baiminamasi, kad tai gali apskritai sužlugdyti valdančiosios koalicijos planuojamą socialinės apsaugos reformą.
Darbo ir pensijų ministras Iainas Duncanas Smithas atvirai išrėžė, kad esą EK veiksmai yra tik dalis platesnių užmojų, kuriais „nerinktas ir niekam neatsakingas“ Europos valdantysis elitas siekia primesti savo galias Didžiajai Britanijai.
EK ginčija Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos teisės aktus, tvirtindama, kad jie neteisėtai diskriminuoja užsieniečius.
„Šis savotiškas žemių užgrobimas gali nulemti tikrą nacionalinių valstybių suluošinimą, tad mes su tuo kovosime“, – pareiškė jis „The Daily Telegraph“.
Tuo tarpu EK ginčija Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos teisės aktus, tvirtindama, kad jie neteisėtai diskriminuoja užsieniečius.
Tam, kad galėtų tikėtis išmokų, ES piliečiai privalo atlikti „teisės apsigyventi“ Didžiojoje Britanijoje testą. Komisijos nuomone, testas yra pernelyg sudėtingas, tad ragina britus taikyti švelnesnes priemones.
EK pareiškė, kad duoda Didžiajai Britanijai du mėnesius sutvarkyti įstatymus pagal Bendrijos standartus, antraip ES vykdomoji valdžia gali nuspręsti kreiptis į ES Teisingumo teismą. Tai įsiutino konservatyvius britų politikus, kurie kaip niekada aštriai užsipuolė ES dėl esą ardomų esminių saitų tarp valstybės ir mokesčių mokėtojų. Visgi lig šiol pavyzdžiai parodė, kad britų vyriausybė yra beginklė prieš EK nutarimus.
Britai Europoje gyvena blogiausiai
Dešimties labiausiai išsivysčiusių Europos šalių sąraše Didžioji Britanija atsidūrė apačioje, kaip „blogiausia vieta gyventi”, rašo „The Guardian“.
Vos 5 proc. apklaustų britų teigė esantys laimingi, gyvendami savo šalyje.
Pagal naujausią bendrovės „uSwitch“ pateikiamą gyvenimo kokybės indeksą, Didžioji Britanija nusileidžia net ir ekonominės krizės skaudžiai aplamdytoms Airijai ir Italijai, tuo tarpu pirmąją vietą tarp Europos „turtuolių“ užima Prancūzija.
Didžiosios Britanijos nesėkmę nulėmė antras pagal retumą saulėtų dienų skaičius, ketvirtas didžiausias pensinis amžius ir trečias mažiausias sveikatos apsaugai išleidžiamo bendrojo vidaus produkto dydis.
Tai pat britai turi 5,5 dienos mažiau atostogų nei Europos vidurkis ir švietimui išleidžia mažiau nei vidutiniškai kitos ES šalys.
Nors vidutinis namų ūkio piniginių įplaukų kiekis šalyje yra ketvirtas didžiausias Europoje, tačiau britai vargsta dėl aukščiausių Europoje maisto bei degalų kainų, o benzinas, alkoholis ir cigaretės čia kainuoja brangiau nei ES vidurkis.
Nenuostabu, kad net vienas iš dešimties britų (12 proc.) „rimtai svarsto“ emigracijos galimybę. Priežastimi dažniausiai įvardijama „žlugusi visuomenė“ (59 proc.), taip pat brangus pragyvenimas (49 proc.) bei smurtas ir nusikalstamumas (47 proc.). Vos 5 proc. apklaustų britų teigė esantys laimingi, gyvendami savo šalyje.
Drastiškai sulėtėjo įvaikinimo tempai
Pernai Didžiojoje Britanijoje buvo įvaikinta vos 60 vaikų, kai tuo tarpu valstybės globon jų pateko rekordiškai daug, rašo „The Independent“. Tai esą atskleidžia įvaikinimo sistemos trūkumus, užkertančius kelią vaikams greitai pakliūti į globėjų šeimas.
Didžiojoje Britanijoje 3,6 tūkst. vaikų, laukiančių įvaikinimo, nėra nė vienerių metų.
Tūkstančiai vaikų gyvena valdiškuose globos namuose, apsaugos bendrijose ar laikinos globos namuose ir nėra tikri dėl savo ateities, nes socialinės sistemos darbuotojai leidžia įvaikinti labai mažai be tėvų likusių mažamečių. Taip pat esą socialiniams darbuotojams siekiant išlaikyti šeimas kartu, dalis vaikų pernelyg ilgai pasilieka su nerūpestingais ar smurtaujančiais tėvais.
Įvaikinimų sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su 2007 metais, kai buvo įvaikinta 150 vaikų, jau nekalbant apie milžinišką skirtumą, palyginti su 1976 metais, kai net 4 tūkst. vaikų surado naujus tėvus.
Sulėtėjusi įvaikinimo sistema reiškia, kad daugybė mažamečių turi vis daugiau laiko praleisti valdiškose įstaigose.
Šiuo metu įvairios globos institucijos rūpinasi daugiau 65 tūkst. jaunesnių nei 16 metų vaikų. Tai didžiausias skaičius nuo 1987 metų ir net 10 proc. daugiau nei 2008 metais. 3,6 tūkst. vaikų nėra sulaukę nė vienerių metų.
Vaikams naujosios šeimos vidutiniškai tenka laukti 2 metus ir 7 mėnesius, o ketvirčiui įvaikintųjų visos procedūros užtruko ilgiau nei 3 metus. Šiuo metu vidutinis įvaikinto vaiko amžius – 3 metai ir 10 mėnesių.
Etninių mažumų vaikams ypač sunkiai sekasi rasti įtėvius – jie sudaro vos 4 proc. įvaikintųjų. Nelengva jiems dar ir dėl to, kad kartais socialiniai darbuotojai sąmoningai nukelia įvaikinimą, tikėdamiesi surasti „rasės atžvilgiu derančius” įtėvius.
Apkaltino „Facebook“ remiant prievartautojus
Moterų teisių aktyvistai Didžiojoje Britanijoje ir JAV apkaltino „Facebook“ dėl seksualinės prievartos propagavimo po to, kai socialinis tinklas atsisakė uždaryti puslapius, kuriuose vartotojai dalinasi juokeliais ir asmeninėmis patirtimis apie seksualinį priekabiavimą.
„Facebook“ sulaukė kaltinimų dėl seksualinės prievartos propagavimo.
Peticija, raginanti uždaryti tokius puslapius kaip „Tu žinai, kad ji tik vaidina neprieinamą, kai tu vejiesi ją gatve“, buvo pasirašyta daugiau kaip 3,6 tūkst. žmonių Didžiojoje Britanijoje ir dar 175 tūkst. amerikiečių, skelbiama JAV internetiniame puslapyje change.org.
Peticijoje teigiama, kad tokių „Facebook“ puslapių turinys aiškiai pažeidžia socialinio tinklo taisykles, draudžiančias vadinamąjį „hate speech“, t.y., neapykantos skatinimą ir bauginimą.
„Nesuvokiama, kad „Facebook“ nemato ryšio tarp tokių puslapių ir visuomenėje klestinčios seksualinės prievartos kultūros“, – sako Jane Osmond, viena iš peticijos organizatorių.
„Facebook“ atstovai atsisakė uždaryti minėtus puslapius tvirtindami, kad tai yra „vieta, kur žmonės gali atvirai diskutuoti apie problemas ir išreikšti savo nuomonę“.„Facebook“ užtikrino, kad tiesioginiai neapykantos prieš konkrečią bendruomenę pareiškimai pažeidžia tinklo taisykles ir yra nedelsiant šalinami. Tačiau esą puslapiai, „kuriuose reiškiama nuomonė apie valstybę, institucijas ar įsitikinimus, net jeigu ta nuomonė kai kam atrodo piktinanti ar įžeidžianti, patys savaime nepažeidžia mūsų taisyklių“.
